Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   de Ordinalzahlen

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [einundsechzig]

Ordinalzahlen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. De- e---- M---- i-- d-- J-----. Der erste Monat ist der Januar. 0
Antras (is) mėnuo yra vasaris. De- z----- M---- i-- d-- F------. Der zweite Monat ist der Februar. 0
Trečias (is) mėnuo yra kovas. De- d----- M---- i-- d-- M---. Der dritte Monat ist der März. 0
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. De- v----- M---- i-- d-- A----. Der vierte Monat ist der April. 0
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. De- f----- M---- i-- d-- M--. Der fünfte Monat ist der Mai. 0
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. De- s------ M---- i-- d-- J---. Der sechste Monat ist der Juni. 0
Šeši mėnesiai yra pusė metų. Se--- M----- s--- e-- h----- J---. Sechs Monate sind ein halbes Jahr. 0
Sausis, vasaris, kovas, Ja----- F------- M---, Januar, Februar, März, 0
balandis, gegužė ir birželis. Ap---- M-- u-- J---. April, Mai und Juni. 0
Septintas (is) mėnuo yra liepa. De- s----- M---- i-- d-- J---. Der siebte Monat ist der Juli. 0
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. De- a---- M---- i-- d-- A-----. Der achte Monat ist der August. 0
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. De- n----- M---- i-- d-- S--------. Der neunte Monat ist der September. 0
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. De- z----- M---- i-- d-- O------. Der zehnte Monat ist der Oktober. 0
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. De- e---- M---- i-- d-- N-------. Der elfte Monat ist der November. 0
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. De- z------ M---- i-- d-- D-------. Der zwölfte Monat ist der Dezember. 0
Dvylika mėnesių yra metai. Zw--- M----- s--- e-- J---. Zwölf Monate sind ein Jahr. 0
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Ju--- A------ S--------, Juli, August, September, 0
spalis, lapkritis, gruodis. Ok------ N------- u-- D-------. Oktober, November und Dezember. 0

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…