Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   eo Ordaj numeraloj

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [sesdek unu]

Ordaj numeraloj

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. La u--- m----- e---- j------. La unua monato estas januaro. 0
Antras (is) mėnuo yra vasaris. La d-- m----- e---- f-------. La dua monato estas februaro. 0
Trečias (is) mėnuo yra kovas. La t--- m----- e---- m----. La tria monato estas marto. 0
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. La k---- m----- e---- a-----. La kvara monato estas aprilo. 0
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. La k---- m----- e---- m---. La kvina monato estas majo. 0
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. La s--- m----- e---- j----. La sesa monato estas junio. 0
Šeši mėnesiai yra pusė metų. Se- m------ k---------- d----- j----. Ses monatoj konsistigas duonan jaron. 0
Sausis, vasaris, kovas, Ja------ f-------- m----, Januaro, februaro, marto, 0
balandis, gegužė ir birželis. ap----- m--- k-- j----. aprilo, majo kaj junio. 0
Septintas (is) mėnuo yra liepa. La s--- m----- e---- j----. La sepa monato estas julio. 0
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. La o-- m----- e---- a------. La oka monato estas aŭgusto. 0
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. La n--- m----- e---- s--------. La naŭa monato estas septembro. 0
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. La d--- m----- e---- o------. La deka monato estas oktobro. 0
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. La d------ m----- e---- n-------. La dekunua monato estas novembro. 0
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. La d----- m----- e---- d-------. La dekdua monato estas decembro. 0
Dvylika mėnesių yra metai. De--- m------ k---------- u-- j----. Dekdu monatoj konsistigas unu jaron. 0
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Ju---- a------- s--------, Julio, aŭgusto, septembro, 0
spalis, lapkritis, gruodis. ok------ n------- k-- d-------. oktobro, novembro kaj decembro. 0

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…