Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai 2   »   fi Kysyä 2

63 [šešiasdešimt trys]

Klausimai 2

Klausimai 2

63 [kuusikymmentäkolme]

Kysyä 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) turiu hobį / pomėgį. M-nul-a on---r-----s. M------ o- h--------- M-n-l-a o- h-r-a-t-s- --------------------- Minulla on harrastus. 0
(Aš) žaidžiu tenisą. M--ä -el--- --n-ist-. M--- p----- t-------- M-n- p-l-a- t-n-i-t-. --------------------- Minä pelaan tennistä. 0
Kur (yra) teniso aikštė? M-----on ---n---en--ä? M---- o- t------------ M-s-ä o- t-n-i-k-n-t-? ---------------------- Missä on tenniskenttä? 0
Ar (tu) turi hobį? O-k--si-u--a----r----k-ia? O--- s------ h------------ O-k- s-n-l-a h-r-a-t-k-i-? -------------------------- Onko sinulla harrastuksia? 0
(Aš) žaidžiu futbolą. Minä p-la-n-jalka-al-o-. M--- p----- j----------- M-n- p-l-a- j-l-a-a-l-a- ------------------------ Minä pelaan jalkapalloa. 0
Kur (yra) futbolo aikštė? Miss---- j-l---alloken-tä? M---- o- j---------------- M-s-ä o- j-l-a-a-l-k-n-t-? -------------------------- Missä on jalkapallokenttä? 0
Man skauda ranką. M-nu----t-uu käsivarte-n. M---- s----- k----------- M-n-a s-t-u- k-s-v-r-e-n- ------------------------- Minua sattuu käsivarteen. 0
Taip pat man skauda koją ir delną. Mi----s-ttuu ---- -----a- -a-kä--e-. M---- s----- m--- j------ j- k------ M-n-a s-t-u- m-ö- j-l-a-n j- k-t-e-. ------------------------------------ Minua sattuu myös jalkaan ja käteen. 0
Kur yra gydytojas? Mi--- o--lää--ri? M---- o- l------- M-s-ä o- l-ä-ä-i- ----------------- Missä on lääkäri? 0
(Aš) turiu automobilį. M--u--a on --t-. M------ o- a---- M-n-l-a o- a-t-. ---------------- Minulla on auto. 0
(Aš) turiu ir motociklą. Min-----on -yös --otto-i---rä. M------ o- m--- m------------- M-n-l-a o- m-ö- m-o-t-r-p-ö-ä- ------------------------------ Minulla on myös moottoripyörä. 0
Kur (yra) stovėjimo aikštelė? M-ssä-o---ar-ki----k-? M---- o- p------------ M-s-ä o- p-r-k-p-i-k-? ---------------------- Missä on parkkipaikka? 0
(Aš) turiu megztinį. Mi---la--n vil--pa---. M------ o- v---------- M-n-l-a o- v-l-a-a-t-. ---------------------- Minulla on villapaita. 0
(Aš) taip pat turiu švarką ir džinsus. M--u------ -y-s----ki ---fa---t. M------ o- m--- t---- j- f------ M-n-l-a o- m-ö- t-k-i j- f-r-u-. -------------------------------- Minulla on myös takki ja farkut. 0
Kur (yra) skalbimo mašina? M-ssä o- pyy-k--o-e? M---- o- p---------- M-s-ä o- p-y-k-k-n-? -------------------- Missä on pyykkikone? 0
(Aš) turiu lėkštę. Minu-l--on--aut---n. M------ o- l-------- M-n-l-a o- l-u-a-e-. -------------------- Minulla on lautanen. 0
(Aš) turiu peilį, šakutę ir šaukštą. Mi--l-a--n--e---i----a--kka--a -usi-ka. M------ o- v------ h------- j- l------- M-n-l-a o- v-i-s-, h-a-u-k- j- l-s-k-a- --------------------------------------- Minulla on veitsi, haarukka ja lusikka. 0
Kur (yra) druska ir pipirai? Mi-sä-on---ol-a j--p--p--ia? M---- o- s----- j- p-------- M-s-ä o- s-o-a- j- p-p-u-i-? ---------------------------- Missä on suolaa ja pippuria? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kūnai reaguoja į kalbą

Kalbą apdoroja mūsų smegenys. Klausantis ar skaitant aktyvuojamos mūsų smegenys. Jų aktyvumas gali būti matuojamas įvairiais metodais. Tačiau į lingvistinius stimulus reaguoja ne tik mūsų smegenys. Pastarieji tyrimai parodė, kad kalba taip pat veikia mūsų kūnus. Mūsų kūnas reaguoja, kai išgirstame arba perskaitome tam tikrus žodžius. O ypač žodžius, apibūdinančius fizines reakcijas. Puikus pavyzdys yra šypsena . Kai perskaitome šį žodį, judiname savo „šypsenos raumenis“. Neigiami žodžiai taip pat turi pastebimą efektą. Tokio žodžio pavyzdys yra žodis skausmas . Kai perskaitome šį žodį, mūsų kūnas į jį reaguoja kaip į skausmą. Galima sakyti, kad mes imituojame tai, ką perskaitome ar išgirstame. Kuo gyvesnė kalba, tuo labiau į ją reaguojame. Todėl tikslus apibūdinimas sulaukia stiprios reakcijos. Vieno tyrimo metu buvo matuojama ta kūno reakcija. Dalyviams buvo rodomi įvairūs žodžiai. Vieni žodžiai buvo teigiami, kiti – neigiami. Testo metu keitėsi dalyvių veido išraiškos. Keitėsi lūpų ir kaktos judesiai. Tai įrodo, kad kalba mus stipriai veikia. Žodžiai – tai daugiau nei bendravimo būdas. Mūsų smegenys transformuoja kalbą į kūno kalbą. Kaip visa tai vyksta, kol kas nėra ištirta. Gali būti, kad tyrimo rezultatai turės tam tikrą poveikį. Gydytojai aptarinėja kaip geriau gydyti pacientus. Mat dauguma sergančiųjų turi iškęsti ilgą terapiją. Šis procesas reikalauja daug kalbų…