Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   fi Kieltomuoto 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [kuusikymmentäviisi]

Kieltomuoto 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? O--o -ämä s-rm-----llis? O--- t--- s----- k------ O-k- t-m- s-r-u- k-l-i-? ------------------------ Onko tämä sormus kallis? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. E----- m-k-a- va-n------eu-oa. E-- s- m----- v--- s--- e----- E-, s- m-k-a- v-i- s-t- e-r-a- ------------------------------ Ei, se maksaa vain sata euroa. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M--t- mi-ull---- -a----i-siky-m--tä. M---- m------ o- v--- v------------- M-t-a m-n-l-a o- v-i- v-i-i-y-m-n-ä- ------------------------------------ Mutta minulla on vain viisikymmentä. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? O-etko -- -al---? O----- j- v------ O-e-k- j- v-l-i-? ----------------- Oletko jo valmis? 0
Ne, dar ne. Ei-----v-e--. E-- e- v----- E-, e- v-e-ä- ------------- Ei, en vielä. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Mu-ta o--n --h------mis. M---- o--- k---- v------ M-t-a o-e- k-h-a v-l-i-. ------------------------ Mutta olen kohta valmis. 0
Ar dar norėtum sriubos? H--uaisi-k- -ie---ke-ttoa? H---------- v---- k------- H-l-a-s-t-o v-e-ä k-i-t-a- -------------------------- Haluaisitko vielä keittoa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ei- en hal-a---ää. E-- e- h---- e---- E-, e- h-l-a e-ä-. ------------------ Ei, en halua enää. 0
Bet dar porciją ledų. M-t---haluai-i- -i--ä----t-lön. M---- h-------- v---- j-------- M-t-a h-l-a-s-n v-e-ä j-ä-e-ö-. ------------------------------- Mutta haluaisin vielä jäätelön. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Ol-tko--s-n------an t-äll-? O----- a----- k---- t------ O-e-k- a-u-u- k-u-n t-ä-l-? --------------------------- Oletko asunut kauan täällä? 0
Ne, tik mėnuo. E-, vas-----u---d--. E-- v---- k--------- E-, v-s-a k-u-a-d-n- -------------------- En, vasta kuukauden. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M---- t-nne- -o pa-jo- -hm-s-ä. M---- t----- j- p----- i------- M-t-a t-n-e- j- p-l-o- i-m-s-ä- ------------------------------- Mutta tunnen jo paljon ihmisiä. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Lähd-t-- -u---n---ko--i-? L------- h------- k------ L-h-e-k- h-o-e-n- k-t-i-? ------------------------- Lähdetkö huomenna kotiin? 0
Ne, tik savaitgalį. E-,--asta vi-k--l-p--n-. E-- v---- v------------- E-, v-s-a v-i-o-l-p-u-a- ------------------------ En, vasta viikonloppuna. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Mu--- t--e---o-sunn---a-na-taka-s--. M---- t---- j- s---------- t-------- M-t-a t-l-n j- s-n-u-t-i-a t-k-i-i-. ------------------------------------ Mutta tulen jo sunnuntaina takaisin. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? O--- -y--äre-- jo -ikuin-n? O--- t-------- j- a-------- O-k- t-t-ä-e-i j- a-k-i-e-? --------------------------- Onko tyttäresi jo aikuinen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. E-- -än -----sta-----s----toi---. E-- h-- o- v---- s--------------- E-, h-n o- v-s-a s-i-s-m-n-o-s-a- --------------------------------- Ei, hän on vasta seitsemäntoista. 0
Bet ji jau turi draugą. Mu-ta--ä-e--ä-on j--poikays--v-. M---- h------ o- j- p----------- M-t-a h-n-l-ä o- j- p-i-a-s-ä-ä- -------------------------------- Mutta hänellä on jo poikaystävä. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!