Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 1   »   mk Присвојни заменки 1

66 [šešiasdešimt šeši]

Savybiniai įvardžiai 1

Savybiniai įvardžiai 1

66 [шеесет и шест]

66 [shyeyesyet i shyest]

Присвојни заменки 1

[Prisvoјni zamyenki 1]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
aš — mano ј-- – --ј ј-- – м-- ј-с – м-ј --------- јас – мој 0
ј---- -oј ј-- – m-- ј-s – m-ј --------- јas – moј
(Aš) nerandu savo rakto. Н--ожа- -а г- нај--м --ј-т /----јо--к--ч. Н------ д- г- н----- м---- / с----- к---- Н-м-ж-м д- г- н-ј-а- м-ј-т / с-о-о- к-у-. ----------------------------------------- Неможам да го најдам мојот / својот клуч. 0
N---o--- da--uo n--d-m---јo------o-ot--lo---. N------- d- g-- n----- m---- / s----- k------ N-e-o-a- d- g-o n-ј-a- m-ј-t / s-o-o- k-o-c-. --------------------------------------------- Nyemoʐam da guo naјdam moјot / svoјot klooch.
(Aš) nerandu savo bilieto. Н--о-а------- -ајда- м---т / с---от -оз-- билет. Н------ д- г- н----- м---- / с----- в---- б----- Н-м-ж-м д- г- н-ј-а- м-ј-т / с-о-о- в-з-н б-л-т- ------------------------------------------------ Неможам да го најдам мојот / својот возен билет. 0
Nye-o-am ---g-- -a---- moј---/ svo-ot v------bi-y-t. N------- d- g-- n----- m---- / s----- v----- b------ N-e-o-a- d- g-o n-ј-a- m-ј-t / s-o-o- v-z-e- b-l-e-. ---------------------------------------------------- Nyemoʐam da guo naјdam moјot / svoјot vozyen bilyet.
tu — tavo т--- -вој т- – т--- т- – т-о- --------- ти – твој 0
ti ---v-ј t- – t--- t- – t-o- --------- ti – tvoј
Ar radai savo raktą? Го -а-д-----т-о--- / -в--от --у-? Г- н---- л- т----- / с----- к---- Г- н-ј-е л- т-о-о- / с-о-о- к-у-? --------------------------------- Го најде ли твојот / својот клуч? 0
G-- na-d-e li -voјo- - sv-ј---k-o--h? G-- n----- l- t----- / s----- k------ G-o n-ј-y- l- t-o-o- / s-o-o- k-o-c-? ------------------------------------- Guo naјdye li tvoјot / svoјot klooch?
Ar radai savo bilietą? Г- -а----л--тв--от--------т--о-ен--и---? Г- н---- л- т----- / с----- в---- б----- Г- н-ј-е л- т-о-о- / с-о-о- в-з-н б-л-т- ---------------------------------------- Го најде ли твојот / својот возен билет? 0
Gu- naј----li-tv-ј-t - -v-ј-t-v-zye----l--t? G-- n----- l- t----- / s----- v----- b------ G-o n-ј-y- l- t-o-o- / s-o-o- v-z-e- b-l-e-? -------------------------------------------- Guo naјdye li tvoјot / svoјot vozyen bilyet?
jis — jo тој --н-г-в т-- – н---- т-ј – н-г-в ----------- тој – негов 0
to- –--ye-uov t-- – n------ t-ј – n-e-u-v ------------- toј – nyeguov
Ar žinai, kur (yra) jo raktas? З-----л--ка-- -----о-ио- к---? З---- л- к--- е н------- к---- З-а-ш л- к-д- е н-г-в-о- к-у-? ------------------------------ Знаеш ли каде е неговиот клуч? 0
Z-----h-li kad-- -e-n--gu-v--- kl--ch? Z------ l- k---- y- n--------- k------ Z-a-e-h l- k-d-e y- n-e-u-v-o- k-o-c-? -------------------------------------- Znayesh li kadye ye nyeguoviot klooch?
Ar žinai, kur (yra) jo bilietas? Зна-ш-ли-к--е-- -егов-о---------и--т? З---- л- к--- е н------- в---- б----- З-а-ш л- к-д- е н-г-в-о- в-з-н б-л-т- ------------------------------------- Знаеш ли каде е неговиот возен билет? 0
Zna-----l- ka-y--y- n--g---iot-v----- b--y-t? Z------ l- k---- y- n--------- v----- b------ Z-a-e-h l- k-d-e y- n-e-u-v-o- v-z-e- b-l-e-? --------------------------------------------- Znayesh li kadye ye nyeguoviot vozyen bilyet?
ji — jos та----не-з-н т-- – н----- т-а – н-ј-и- ------------ таа – нејзин 0
t-- -----ј-in t-- – n------ t-a – n-e-z-n ------------- taa – nyeјzin
Jos pinigai dingo. Не-зи-и----а-- -- н--а. Н-------- п--- г- н---- Н-ј-и-и-е п-р- г- н-м-. ----------------------- Нејзините пари ги нема. 0
N-eјz--i-y---a-i--u- n--m-. N---------- p--- g-- n----- N-e-z-n-t-e p-r- g-i n-e-a- --------------------------- Nyeјzinitye pari gui nyema.
Jos kreditinė kortelė taip pat dingo. А-- -е---нат--кр-д-т---к-ртич-- ја н-ма. А и н-------- к------- к------- ј- н---- А и н-ј-и-а-а к-е-и-н- к-р-и-к- ј- н-м-. ---------------------------------------- А и нејзината кредитна картичка ја нема. 0
A i--ye---na-a ---ed-t---karti-h-- јa-nyem-. A i n--------- k-------- k-------- ј- n----- A i n-e-z-n-t- k-y-d-t-a k-r-i-h-a ј- n-e-a- -------------------------------------------- A i nyeјzinata kryeditna kartichka јa nyema.
mes — mūsų н-е – --ш н-- – н-- н-е – н-ш --------- ние – наш 0
n----–--ash n--- – n--- n-y- – n-s- ----------- niye – nash
Mūsų senelis serga. На-и-т--е-- е-боле-. Н----- д--- е б----- Н-ш-о- д-д- е б-л-н- -------------------- Нашиот дедо е болен. 0
N---i---dye-o----b---e-. N------ d---- y- b------ N-s-i-t d-e-o y- b-l-e-. ------------------------ Nashiot dyedo ye bolyen.
Mūsų senelė sveika. Н---та ба-а-е з--ава. Н----- б--- е з------ Н-ш-т- б-б- е з-р-в-. --------------------- Нашата баба е здрава. 0
Nasha-- b-b- ye--d--va. N------ b--- y- z------ N-s-a-a b-b- y- z-r-v-. ----------------------- Nashata baba ye zdrava.
jūs — jūsų вие-–-ваш в-- – в-- в-е – в-ш --------- вие – ваш 0
v--- –-va-h v--- – v--- v-y- – v-s- ----------- viye – vash
Vaikai, kur jūsų tėvas? Д---, -ад- - ва-и-- т----? Д---- к--- е в----- т----- Д-ц-, к-д- е в-ш-о- т-т-о- -------------------------- Деца, каде е вашиот татко? 0
Dy----,----ye -e v-s-i-- -a-ko? D------ k---- y- v------ t----- D-e-z-, k-d-e y- v-s-i-t t-t-o- ------------------------------- Dyetza, kadye ye vashiot tatko?
Vaikai, kur jūsų mama? Д--а- -ад--е-в----а -а--а? Д---- к--- е в----- м----- Д-ц-, к-д- е в-ш-т- м-ј-а- -------------------------- Деца, каде е вашата мајка? 0
D-etz-,--a--- y- v--hata m-ј-a? D------ k---- y- v------ m----- D-e-z-, k-d-e y- v-s-a-a m-ј-a- ------------------------------- Dyetza, kadye ye vashata maјka?

Kūrybiška kalba

Šiandien kūrybiškumas yra svarbus dalykas. Visi nori būti kūrybiški. Kūrybiški žmonės yra laikomi protingais. Mūsų kalba irgi turėtų būti kūrybiška. Anksčiau žmonės stengėsi kalbėti kuo taisyklingiau. Šiandien jie turi kalbėti kuo kūrybiškiau. Reklama ir naujosios medijos yra to pavyzdys. Jos parodo, kaip galima žaisti su kalba. Per pastaruosius 50 metų kūrybingumo svarba išaugo. Šis fenomenas domina ir tyrėjus. Psichologai, švietėjai ir filosofai tyrinėja kūrybinį procesą. Kūrybiškumas apibūdinamas kaip sugebėjimas sukurti ką nors nauja. Tad kūrybiškas kalbėtojas kuria naujas lingvistines formas. Tai gali būti žodžiai arba gramatinės struktūros. Studijuodami kūrybišką kalbą, lingvistai gali nustatyti, kaip keičiasi kalba. Tačiau ne visi supranta naujuosius lingvistinius elementus. Tam, kad suvoktumėte kūrybišką kalbą, turite išmanyti kalbą. Turite žinoti, kaip ta kalba funkcionuoja. Taip pat reikia būti susipažinus su pasauliu, kuriame gyvena jos kalbėtojai. Tik tada galima suprasti, ką norėta pasakyti. To pavyzdys yra paauglių slengas. Vaikai ir jaunuoliai visuomet išranda naujų žodžių. Suaugusieji neretai jų nesupranta. Šiandien yra leidžiami paauglių slengą aiškinantys žodynai. Tačiau slengas paprastai pasensta pasikeitus kartai! Tačiau kūrybiškos kalbos galima išmokti. Tam yra sukuriami specialūs kursai. Svarbiausia mokymosi taisyklė: pasitelkite vidinį savo balsą!