Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   mk Присвојни заменки 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [шеесет и седум]

67 [shyeyesyet i syedoom]

Присвојни заменки 2

[Prisvoјni zamyenki 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
akiniai очи-а о---- о-и-а ----- очила 0
ochila o----- o-h-l- ------ ochila
Jis pamiršo savo akinius. Тој-ги -а--рави-св-ит---чи--. Т-- г- з------- с----- о----- Т-ј г- з-б-р-в- с-о-т- о-и-а- ----------------------------- Тој ги заборави своите очила. 0
Toј---i---b----i --o-t-e o-hil-. T-- g-- z------- s------ o------ T-ј g-i z-b-r-v- s-o-t-e o-h-l-. -------------------------------- Toј gui zaboravi svoitye ochila.
Kurgi jo akiniai? К--- с-----о---е---ил-? К--- с- н------- о----- К-д- с- н-г-в-т- о-и-а- ----------------------- Каде се неговите очила? 0
K---e---- ny--uo-i-y---chi-a? K---- s-- n---------- o------ K-d-e s-e n-e-u-v-t-e o-h-l-? ----------------------------- Kadye sye nyeguovitye ochila?
laikrodis час----к ч------- ч-с-в-и- -------- часовник 0
ch-so--ik c-------- c-a-o-n-k --------- chasovnik
Jo laikrodis sugedo. Н-го-и-----с--ник е р-си--н. Н------- ч------- е р------- Н-г-в-о- ч-с-в-и- е р-с-п-н- ---------------------------- Неговиот часовник е расипан. 0
N-e--ov--t-c-a-o---k y--r--ip-n. N--------- c-------- y- r------- N-e-u-v-o- c-a-o-n-k y- r-s-p-n- -------------------------------- Nyeguoviot chasovnik ye rasipan.
Laikrodis kabo ant sienos. Ч---внико--- з---чен н- ѕи-о-. Ч--------- е з------ н- ѕ----- Ч-с-в-и-о- е з-к-ч-н н- ѕ-д-т- ------------------------------ Часовникот е закачен на ѕидот. 0
C-aso----o- y- za--chy-n-n--d-ido-. C---------- y- z-------- n- d------ C-a-o-n-k-t y- z-k-c-y-n n- d-i-o-. ----------------------------------- Chasovnikot ye zakachyen na dzidot.
pasas п--ош п---- п-с-ш ----- пасош 0
pasosh p----- p-s-s- ------ pasosh
Jis pametė savo pasą. То- г- -а--б----ој-т па-о-. Т-- г- з----- с----- п----- Т-ј г- з-г-б- с-о-о- п-с-ш- --------------------------- Тој го загуби својот пасош. 0
T-ј --o--a--------v-----p--osh. T-- g-- z------- s----- p------ T-ј g-o z-g-o-b- s-o-o- p-s-s-. ------------------------------- Toј guo zaguoobi svoјot pasosh.
Kurgi jo pasas? К--е е не--в-от-па-ош? К--- е н------- п----- К-д- е н-г-в-о- п-с-ш- ---------------------- Каде е неговиот пасош? 0
Ka-ye ye-n--guo-i-t----o--? K---- y- n--------- p------ K-d-e y- n-e-u-v-o- p-s-s-? --------------------------- Kadye ye nyeguoviot pasosh?
jie, jos — jų ти-----ив-н т-- – н---- т-е – н-в-н ----------- тие – нивен 0
ti---– ----en t--- – n----- t-y- – n-v-e- ------------- tiye – nivyen
Vaikai negali rasti savo tėvų. Д-ц-т---е-м-жа--да г---а--ат -------родит-ли. Д----- н- м---- д- г- н----- с----- р-------- Д-ц-т- н- м-ж-т д- г- н-ј-а- с-о-т- р-д-т-л-. --------------------------------------------- Децата не можат да ги најдат своите родители. 0
D---z--a --e--o--t da--u- ------ --oity- ro-it-eli. D------- n-- m---- d- g-- n----- s------ r--------- D-e-z-t- n-e m-ʐ-t d- g-i n-ј-a- s-o-t-e r-d-t-e-i- --------------------------------------------------- Dyetzata nye moʐat da gui naјdat svoitye rodityeli.
Bet čia gi ateina jų tėvai! А-а-ев--г- доа---т-ни--и----о-ит-ли! А-- е-- г- д------ н------ р-------- А-а е-е г- д-а-а-т н-в-и-е р-д-т-л-! ------------------------------------ Ама еве ги доаѓаат нивните родители! 0
Ama y-v-- -ui---a---t --vn-ty- -o----e-i! A-- y---- g-- d------ n------- r--------- A-a y-v-e g-i d-a-a-t n-v-i-y- r-d-t-e-i- ----------------------------------------- Ama yevye gui doaѓaat nivnitye rodityeli!
Jūs — jūsų Ви--– --ш В-- – В-- В-е – В-ш --------- Вие – Ваш 0
V-ye –-V-sh V--- – V--- V-y- – V-s- ----------- Viye – Vash
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Ка-во-------ашет- --ту-а--- -ос---и-е ----р? К---- б--- В----- п-------- г-------- М----- К-к-о б-ш- В-ш-т- п-т-в-њ-, г-с-о-и-е М-л-р- -------------------------------------------- Какво беше Вашето патување, господине Милер? 0
Ka--------hye---sh-et--p---o-aњye,---o---di--e Mil-e-? K---- b------ V------- p---------- g---------- M------ K-k-o b-e-h-e V-s-y-t- p-t-o-a-y-, g-o-p-d-n-e M-l-e-? ------------------------------------------------------ Kakvo byeshye Vashyeto patoovaњye, guospodinye Milyer?
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? К--е --В--ата --п-уг-,-г-с-о-и-е М-л--? К--- е В----- с------- г-------- М----- К-д- е В-ш-т- с-п-у-а- г-с-о-и-е М-л-р- --------------------------------------- Каде е Вашата сопруга, господине Милер? 0
Kady- y--V--ha-a sop--o-u-- -----odi-y- ---y-r? K---- y- V------ s--------- g---------- M------ K-d-e y- V-s-a-a s-p-o-g-a- g-o-p-d-n-e M-l-e-? ----------------------------------------------- Kadye ye Vashata soproogua, guospodinye Milyer?
Jūs — jūsų Вие-– Ваш В-- – В-- В-е – В-ш --------- Вие – Ваш 0
Vi-e-- ---h V--- – V--- V-y- – V-s- ----------- Viye – Vash
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? К---- --ше--а-е-- -ату---е,--осп--о---ит? К---- б--- В----- п-------- г------ Ш---- К-к-о б-ш- В-ш-т- п-т-в-њ-, г-с-о-о Ш-и-? ----------------------------------------- Какво беше Вашето патување, госпоѓо Шмит? 0
K---o byes-----a-hyet- p-to--aњye,--u-s-o---Shmi-? K---- b------ V------- p---------- g------- S----- K-k-o b-e-h-e V-s-y-t- p-t-o-a-y-, g-o-p-ѓ- S-m-t- -------------------------------------------------- Kakvo byeshye Vashyeto patoovaњye, guospoѓo Shmit?
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? К----е --шиот сопру------поѓо Шмит? К--- е В----- с------ г------ Ш---- К-д- е В-ш-о- с-п-у-, г-с-о-о Ш-и-? ----------------------------------- Каде е Вашиот сопруг, госпоѓо Шмит? 0
K-d---ye-Va-h-ot -oproogu,------oѓo--hmi-? K---- y- V------ s-------- g------- S----- K-d-e y- V-s-i-t s-p-o-g-, g-o-p-ѓ- S-m-t- ------------------------------------------ Kadye ye Vashiot soproogu, guospoѓo Shmit?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!