Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   fi iso – pieni

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [kuusikymmentäkahdeksan]

iso – pieni

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
didelis ir mažas is- j- p---i iso ja pieni 0
Dramblys yra didelis. El------- o- i--. Elefantti on iso. 0
Pelė yra maža. Hi--- o- p----. Hiiri on pieni. 0
tamsus ir šviesus pi--- j- v-----a pimeä ja valoisa 0
Naktis yra tamsi. Yö o- p----. Yö on pimeä. 0
Diena yra šviesi. Pä--- o- v------. Päivä on valoisa. 0
senas ir jaunas va--- j- n---i vanha ja nuori 0
Mūsų senelis yra labai senas. Is------- o- h---- v----. Isoisämme on hyvin vanha. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. 70 v----- s----- h-- o-- v---- n----. 70 vuotta sitten hän oli vielä nuori. 0
gražus ir bjaurus ka---- j- r--a kaunis ja ruma 0
Drugelis yra gražus. Pe------ o- k-----. Perhonen on kaunis. 0
Voras yra bjaurus. Hä------- o- r---. Hämähäkki on ruma. 0
storas ir plonas li---- j- l---a lihava ja laiha 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Na----- j--- p----- 100 k----- o- l-----. Nainen, joka painaa 100 kiloa, on lihava. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. Mi--- j--- p----- 50 k----- o- l----. Mies, joka painaa 50 kiloa, on laiha. 0
brangus ir pigus ka---- j- h---a kallis ja halpa 0
Automobilis yra brangus. Au-- o- k-----. Auto on kallis. 0
Laikraštis yra pigus. Sa--------- o- h----. Sanomalehti on halpa. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...