Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   sr велико – мало

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [шездесет и осам]

68 [šezdeset i osam]

велико – мало

[veliko – malo]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
didelis ir mažas в-л-ко и-м--о в----- и м--- в-л-к- и м-л- ------------- велико и мало 0
veli-- i --lo v----- i m--- v-l-k- i m-l- ------------- veliko i malo
Dramblys yra didelis. С--- -е-в-лик. С--- ј- в----- С-о- ј- в-л-к- -------------- Слон је велик. 0
S-on--e -e--k. S--- j- v----- S-o- j- v-l-k- -------------- Slon je velik.
Pelė yra maža. Ми---е мал--. М-- ј- м----- М-ш ј- м-л-н- ------------- Миш је мален. 0
Mi- -- m----. M-- j- m----- M-š j- m-l-n- ------------- Miš je malen.
tamsus ir šviesus т---о и ---т-о т---- и с----- т-м-о и с-е-л- -------------- тамно и светло 0
tam---- -ve--o t---- i s----- t-m-o i s-e-l- -------------- tamno i svetlo
Naktis yra tamsi. Н-- -- ---на. Н-- ј- т----- Н-ћ ј- т-м-а- ------------- Ноћ је тамна. 0
No-́--- -a-na. N--- j- t----- N-c- j- t-m-a- -------------- Noć je tamna.
Diena yra šviesi. Да---е -в-т-о. Д-- ј- с------ Д-н ј- с-е-а-. -------------- Дан је светао. 0
Dan-je---e-a-. D-- j- s------ D-n j- s-e-a-. -------------- Dan je svetao.
senas ir jaunas с---о и--л---. с---- и м----- с-а-о и м-а-о- -------------- старо и младо. 0
s---o --mlado. s---- i m----- s-a-o i m-a-o- -------------- staro i mlado.
Mūsų senelis yra labai senas. Н-ш дед---е-ј-------р. Н-- д--- ј- ј--- с---- Н-ш д-д- ј- ј-к- с-а-. ---------------------- Наш деда је јако стар. 0
Na- --d---- j--o---ar. N-- d--- j- j--- s---- N-š d-d- j- j-k- s-a-. ---------------------- Naš deda je jako star.
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. Пре--- -о---а-био--е-јо- --ад. П-- 7- г----- б-- ј- ј-- м---- П-е 7- г-д-н- б-о ј- ј-ш м-а-. ------------------------------ Пре 70 година био је још млад. 0
Pr---0 g----a b-o--e j---m-a-. P-- 7- g----- b-- j- j-- m---- P-e 7- g-d-n- b-o j- j-š m-a-. ------------------------------ Pre 70 godina bio je još mlad.
gražus ir bjaurus л--о и -уж-о л--- и р---- л-п- и р-ж-о ------------ лепо и ружно 0
lepo-i -užno l--- i r---- l-p- i r-ž-o ------------ lepo i ružno
Drugelis yra gražus. Ле---р је л-п. Л----- ј- л--- Л-п-и- ј- л-п- -------------- Лептир је леп. 0
Lept-r-je le-. L----- j- l--- L-p-i- j- l-p- -------------- Leptir je lep.
Voras yra bjaurus. П-ук -е --ж--. П--- ј- р----- П-у- ј- р-ж-н- -------------- Паук је ружан. 0
Pa-- je--u---. P--- j- r----- P-u- j- r-ž-n- -------------- Pauk je ružan.
storas ir plonas д---л--и -рш--о д----- и м----- д-б-л- и м-ш-в- --------------- дебело и мршаво 0
de-----i--r-a-o d----- i m----- d-b-l- i m-š-v- --------------- debelo i mršavo
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Ж-н---д-1-0--ил- ----ебела. Ж--- о- 1-- к--- ј- д------ Ж-н- о- 1-0 к-л- ј- д-б-л-. --------------------------- Жена од 100 кила је дебела. 0
Žen- -d--0--ki-a-je d--ela. Ž--- o- 1-- k--- j- d------ Ž-n- o- 1-0 k-l- j- d-b-l-. --------------------------- Žena od 100 kila je debela.
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. Му-к--а---д 5---и---је ----в. М------- о- 5- к--- ј- м----- М-ш-а-а- о- 5- к-л- ј- м-ш-в- ----------------------------- Мушкарац од 50 кила је мршав. 0
Muš-ar-- o---- --l--je m-ša-. M------- o- 5- k--- j- m----- M-š-a-a- o- 5- k-l- j- m-š-v- ----------------------------- Muškarac od 50 kila je mršav.
brangus ir pigus с--по-- -е---но с---- и ј------ с-у-о и ј-ф-и-о --------------- скупо и јефтино 0
sk--o - jeft-no s---- i j------ s-u-o i j-f-i-o --------------- skupo i jeftino
Automobilis yra brangus. Ауто ј--ск--о. А--- ј- с----- А-т- ј- с-у-о- -------------- Ауто је скупо. 0
A--o--- sku-o. A--- j- s----- A-t- j- s-u-o- -------------- Auto je skupo.
Laikraštis yra pigus. Новине-су---ф---е. Н----- с- ј------- Н-в-н- с- ј-ф-и-е- ------------------ Новине су јефтине. 0
Nov--e--u --f--n-. N----- s- j------- N-v-n- s- j-f-i-e- ------------------ Novine su jeftine.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...