Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   eo bezoni - voli

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [sesdek naŭ]

bezoni - voli

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. M--bezo--- lito-. M- b------ l----- M- b-z-n-s l-t-n- ----------------- Mi bezonas liton. 0
(Aš) noriu miego. Mi vo-as --r-i. M- v---- d----- M- v-l-s d-r-i- --------------- Mi volas dormi. 0
Ar čia yra lova? Ĉ--e--a--l----ĉi--ie? Ĉ- e---- l--- ĉ------ Ĉ- e-t-s l-t- ĉ---i-? --------------------- Ĉu estas lito ĉi-tie? 0
Man reikia lempos. Mi-b--o-a---a-po-. M- b------ l------ M- b-z-n-s l-m-o-. ------------------ Mi bezonas lampon. 0
(Aš) noriu skaityti. Mi v--a- l---. M- v---- l---- M- v-l-s l-g-. -------------- Mi volas legi. 0
Ar čia yra lempa? Ĉ--e-ta- la-p--ĉ-----? Ĉ- e---- l---- ĉ------ Ĉ- e-t-s l-m-o ĉ---i-? ---------------------- Ĉu estas lampo ĉi-tie? 0
Man reikia telefono. M- b---n---te-efo-on. M- b------ t--------- M- b-z-n-s t-l-f-n-n- --------------------- Mi bezonas telefonon. 0
(Aš) noriu paskambinti. Mi vola- te-ef-ni. M- v---- t-------- M- v-l-s t-l-f-n-. ------------------ Mi volas telefoni. 0
Ar čia yra telefonas? Ĉu e---- t---fo----i----? Ĉ- e---- t------- ĉ------ Ĉ- e-t-s t-l-f-n- ĉ---i-? ------------------------- Ĉu estas telefono ĉi-tie? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. M- -ez-na- fo--l--. M- b------ f------- M- b-z-n-s f-t-l-n- ------------------- Mi bezonas fotilon. 0
(Aš) noriu fotografuoti. Mi-vol-- foti. M- v---- f---- M- v-l-s f-t-. -------------- Mi volas foti. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Ĉu-es-as fo-ilo--i---e? Ĉ- e---- f----- ĉ------ Ĉ- e-t-s f-t-l- ĉ---i-? ----------------------- Ĉu estas fotilo ĉi-tie? 0
Man reikia kompiuterio. Mi --z-n-s ----uti--n. M- b------ k---------- M- b-z-n-s k-m-u-i-o-. ---------------------- Mi bezonas komputilon. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. M- vola-----di-r-t-e--ĝon. M- v---- s---- r---------- M- v-l-s s-n-i r-t-e-a-o-. -------------------------- Mi volas sendi retmesaĝon. 0
Ar čia yra kompiuteris? Ĉ- es--s--om--tilo ĉ--tie? Ĉ- e---- k-------- ĉ------ Ĉ- e-t-s k-m-u-i-o ĉ---i-? -------------------------- Ĉu estas komputilo ĉi-tie? 0
Man reikia šratinuko. Mi-b-zon---g---s-r---lon. M- b------ g------------- M- b-z-n-s g-o-s-r-b-l-n- ------------------------- Mi bezonas globskribilon. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. Mi-vol-- --n-s-r-b-. M- v---- i-- s------ M- v-l-s i-n s-r-b-. -------------------- Mi volas ion skribi. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Ĉu-esta- p-pe-fol-- k-j --obskr-b-l- -i-ti-? Ĉ- e---- p--------- k-- g----------- ĉ------ Ĉ- e-t-s p-p-r-o-i- k-j g-o-s-r-b-l- ĉ---i-? -------------------------------------------- Ĉu estas paperfolio kaj globskribilo ĉi-tie? 0

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…