Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   lv vajadzēt – gribēt

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [sešdesmit deviņi]

vajadzēt – gribēt

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. Man -------u--u. M-- v---- g----- M-n v-j-g g-l-u- ---------------- Man vajag gultu. 0
(Aš) noriu miego. E---rib--g----. E- g---- g----- E- g-i-u g-l-t- --------------- Es gribu gulēt. 0
Ar čia yra lova? Va- te i----lta? V-- t- i- g----- V-i t- i- g-l-a- ---------------- Vai te ir gulta? 0
Man reikia lempos. Man---ja- -amp-. M-- v---- l----- M-n v-j-g l-m-u- ---------------- Man vajag lampu. 0
(Aš) noriu skaityti. E- g-i-- --sī-. E- g---- l----- E- g-i-u l-s-t- --------------- Es gribu lasīt. 0
Ar čia yra lempa? V---t---- -ampa? V-- t- i- l----- V-i t- i- l-m-a- ---------------- Vai te ir lampa? 0
Man reikia telefono. Ma- va-a--te---on-. M-- v---- t-------- M-n v-j-g t-l-f-n-. ------------------- Man vajag telefonu. 0
(Aš) noriu paskambinti. Es-g--b---ie---n-t. E- g---- p--------- E- g-i-u p-e-v-n-t- ------------------- Es gribu piezvanīt. 0
Ar čia yra telefonas? Vai -e--r---l----s? V-- t- i- t-------- V-i t- i- t-l-f-n-? ------------------- Vai te ir telefons? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. Man vaj-- f-to----ā--. M-- v---- f----------- M-n v-j-g f-t-a-a-ā-u- ---------------------- Man vajag fotoaparātu. 0
(Aš) noriu fotografuoti. Es grib- --t-gra-ē-. E- g---- f---------- E- g-i-u f-t-g-a-ē-. -------------------- Es gribu fotografēt. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Vai--e ir--ot---a-ā-s? V-- t- i- f----------- V-i t- i- f-t-a-a-ā-s- ---------------------- Vai te ir fotoaparāts? 0
Man reikia kompiuterio. Man---j-g da----. M-- v---- d------ M-n v-j-g d-t-r-. ----------------- Man vajag datoru. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. E- -ribu nosūtī-----a-t------uli. E- g---- n------ e------ v------- E- g-i-u n-s-t-t e-p-s-a v-s-u-i- --------------------------------- Es gribu nosūtīt e-pasta vēstuli. 0
Ar čia yra kompiuteris? Va- -- -r -at---? V-- t- i- d------ V-i t- i- d-t-r-? ----------------- Vai te ir dators? 0
Man reikia šratinuko. Ma- v-jag -i--sp-l--. M-- v---- p---------- M-n v-j-g p-l-s-a-v-. --------------------- Man vajag pildspalvu. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. E- -ri---k-ut-ko -z-a-stīt. E- g---- k--- k- u--------- E- g-i-u k-u- k- u-r-k-t-t- --------------------------- Es gribu kaut ko uzrakstīt. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Va- t-----pap--- -apa--- p--ds-a---? V-- t- i- p----- l--- u- p---------- V-i t- i- p-p-r- l-p- u- p-l-s-a-v-? ------------------------------------ Vai te ir papīra lapa un pildspalva? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…