Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   no trenge – ville

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [sekstini]

trenge – ville

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. J-g-t-eng-- e---en-. J-- t------ e- s---- J-g t-e-g-r e- s-n-. -------------------- Jeg trenger en seng. 0
(Aš) noriu miego. J-g-vi- s-ve. J-- v-- s---- J-g v-l s-v-. ------------- Jeg vil sove. 0
Ar čia yra lova? Fi-n-s --- e- s-----er? F----- d-- e- s--- h--- F-n-e- d-t e- s-n- h-r- ----------------------- Finnes det en seng her? 0
Man reikia lempos. Jeg tre---r-en -am--. J-- t------ e- l----- J-g t-e-g-r e- l-m-e- --------------------- Jeg trenger en lampe. 0
(Aš) noriu skaityti. J-- --l-l-s-. J-- v-- l---- J-g v-l l-s-. ------------- Jeg vil lese. 0
Ar čia yra lempa? F--n-s d-- -n--a-pe----? F----- d-- e- l---- h--- F-n-e- d-t e- l-m-e h-r- ------------------------ Finnes det en lampe her? 0
Man reikia telefono. J----r---er -n-t-l-f-n. J-- t------ e- t------- J-g t-e-g-r e- t-l-f-n- ----------------------- Jeg trenger en telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. J-g -i- ri--e. J-- v-- r----- J-g v-l r-n-e- -------------- Jeg vil ringe. 0
Ar čia yra telefonas? Fin--s--e---- -e----n---r? F----- d-- e- t------ h--- F-n-e- d-t e- t-l-f-n h-r- -------------------------- Finnes det en telefon her? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. J-- ----ger--t ---e--. J-- t------ e- k------ J-g t-e-g-r e- k-m-r-. ---------------------- Jeg trenger et kamera. 0
(Aš) noriu fotografuoti. J-g---l--a --l-er. J-- v-- t- b------ J-g v-l t- b-l-e-. ------------------ Jeg vil ta bilder. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Finne--d-t -t---me-a-h--? F----- d-- e- k----- h--- F-n-e- d-t e- k-m-r- h-r- ------------------------- Finnes det et kamera her? 0
Man reikia kompiuterio. J-g-t---g-r-----a-am-s-in. J-- t------ e- d---------- J-g t-e-g-r e- d-t-m-s-i-. -------------------------- Jeg trenger en datamaskin. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. Jeg --l-s---e -n-epo--. J-- v-- s---- e- e----- J-g v-l s-n-e e- e-o-t- ----------------------- Jeg vil sende en epost. 0
Ar čia yra kompiuteris? Fin--- -e- -n d----as--n----? F----- d-- e- d--------- h--- F-n-e- d-t e- d-t-m-s-i- h-r- ----------------------------- Finnes det en datamaskin her? 0
Man reikia šratinuko. J-- -ren----en -----en-. J-- t------ e- k-------- J-g t-e-g-r e- k-l-p-n-. ------------------------ Jeg trenger en kulepenn. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. J-g --l---rive -oe. J-- v-- s----- n--- J-g v-l s-r-v- n-e- ------------------- Jeg vil skrive noe. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? F----- --- -- --- og e- ----p--n -e-? F----- d-- e- a-- o- e- k------- h--- F-n-e- d-t e- a-k o- e- k-l-p-n- h-r- ------------------------------------- Finnes det et ark og en kulepenn her? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…