Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   uk потребувати – хотіти

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [шістдесят дев’ять]

69 [shistdesyat devʺyatʹ]

потребувати – хотіти

[potrebuvaty – khotity]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. Ме-- п------- л----. Мені потрібне ліжко. 0
M--- p------- l-----. Me-- p------- l-----. Meni potribne lizhko. M-n- p-t-i-n- l-z-k-. --------------------.
(Aš) noriu miego. Я х--- с----. Я хочу спати. 0
Y- k----- s----. YA k----- s----. YA khochu spaty. Y- k-o-h- s-a-y. ---------------.
Ar čia yra lova? Ту- є л----? Тут є ліжко? 0
T-- y- l-----? Tu- y- l-----? Tut ye lizhko? T-t y- l-z-k-? -------------?
Man reikia lempos. Ме-- п------- л----. Мені потрібна лампа. 0
M--- p------- l----. Me-- p------- l----. Meni potribna lampa. M-n- p-t-i-n- l-m-a. -------------------.
(Aš) noriu skaityti. Я х--- ч-----. Я хочу читати. 0
Y- k----- c------. YA k----- c------. YA khochu chytaty. Y- k-o-h- c-y-a-y. -----------------.
Ar čia yra lempa? Чи є т-- л----? Чи є тут лампа? 0
C-- y- t-- l----? Ch- y- t-- l----? Chy ye tut lampa? C-y y- t-t l-m-a? ----------------?
Man reikia telefono. Ме-- п------- т------. Мені потрібен телефон. 0
M--- p------- t------. Me-- p------- t------. Meni potriben telefon. M-n- p-t-i-e- t-l-f-n. ---------------------.
(Aš) noriu paskambinti. Я х--- з-------------. Я хочу зателефонувати. 0
Y- k----- z-------------. YA k----- z-------------. YA khochu zatelefonuvaty. Y- k-o-h- z-t-l-f-n-v-t-. ------------------------.
Ar čia yra telefonas? Ту- є т------? Тут є телефон? 0
T-- y- t------? Tu- y- t------? Tut ye telefon? T-t y- t-l-f-n? --------------?
Man reikia kameros / fotoaparato. Ме-- п-------- ф---------. Мені потрібний фотоапарат. 0
M--- p--------̆ f---------. Me-- p--------- f---------. Meni potribnyy̆ fotoaparat. M-n- p-t-i-n-y̆ f-t-a-a-a-. --------------̆-----------.
(Aš) noriu fotografuoti. Я х--- ф------------. Я хочу фотографувати. 0
Y- k----- f------------. YA k----- f------------. YA khochu fotohrafuvaty. Y- k-o-h- f-t-h-a-u-a-y. -----------------------.
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Ту- є ф---------? Тут є фотоапарат? 0
T-- y- f---------? Tu- y- f---------? Tut ye fotoaparat? T-t y- f-t-a-a-a-? -----------------?
Man reikia kompiuterio. Ме-- п------- к--------. Мені потрібен комп’ютер. 0
M--- p------- k---------. Me-- p------- k---------. Meni potriben kompʺyuter. M-n- p-t-i-e- k-m-ʺ-u-e-. ------------------------.
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. Я х--- п------ п----------- е---------- п-----. Я хочу послати повідомлення електронною поштою. 0
Y- k----- p------ p------------ e----------- p-------. YA k----- p------ p------------ e----------- p-------. YA khochu poslaty povidomlennya elektronnoyu poshtoyu. Y- k-o-h- p-s-a-y p-v-d-m-e-n-a e-e-t-o-n-y- p-s-t-y-. -----------------------------------------------------.
Ar čia yra kompiuteris? Чи є т-- к--------? Чи є тут комп’ютер? 0
C-- y- t-- k---------? Ch- y- t-- k---------? Chy ye tut kompʺyuter? C-y y- t-t k-m-ʺ-u-e-? ---------------------?
Man reikia šratinuko. Ме-- п------- к------- р----. Мені потрібна кулькова ручка. 0
M--- p------- k------- r-----. Me-- p------- k------- r-----. Meni potribna kulʹkova ruchka. M-n- p-t-i-n- k-l-k-v- r-c-k-. -----------------------------.
(Aš) noriu kai ką parašyti. Я х--- д--- н-------. Я хочу дещо написати. 0
Y- k----- d------ n-------. YA k----- d------ n-------. YA khochu deshcho napysaty. Y- k-o-h- d-s-c-o n-p-s-t-. --------------------------.
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Ту- є а---- п----- і к------- р----? Тут є аркуш паперу і кулькова ручка? 0
T-- y- a----- p----- i k------- r-----? Tu- y- a----- p----- i k------- r-----? Tut ye arkush paperu i kulʹkova ruchka? T-t y- a-k-s- p-p-r- i k-l-k-v- r-c-k-? --------------------------------------?

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…