Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   de etwas mögen

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [siebzig]

etwas mögen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? M-c-t---S-- --u-he-? M------ S-- r------- M-c-t-n S-e r-u-h-n- -------------------- Möchten Sie rauchen? 0
Ar norėtumėte šokti? M-ch----Si- t-n--n? M------ S-- t------ M-c-t-n S-e t-n-e-? ------------------- Möchten Sie tanzen? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Mö-ht-- S----p--ie-e----he-? M------ S-- s-------- g----- M-c-t-n S-e s-a-i-r-n g-h-n- ---------------------------- Möchten Sie spazieren gehen? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. I---möch---r----e-. I-- m----- r------- I-h m-c-t- r-u-h-n- ------------------- Ich möchte rauchen. 0
Ar norėtum cigaretės? Möc-t-s--du-e--- --g--ett-? M------- d- e--- Z--------- M-c-t-s- d- e-n- Z-g-r-t-e- --------------------------- Möchtest du eine Zigarette? 0
Jis norėtų ugnies. E---öc--- Feue-. E- m----- F----- E- m-c-t- F-u-r- ---------------- Er möchte Feuer. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ich--ö---- -twas -rink-n. I-- m----- e---- t------- I-h m-c-t- e-w-s t-i-k-n- ------------------------- Ich möchte etwas trinken. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ich-m--hte-------ess--. I-- m----- e---- e----- I-h m-c-t- e-w-s e-s-n- ----------------------- Ich möchte etwas essen. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ich-m-c----mich -twas-au-ru-en. I-- m----- m--- e---- a-------- I-h m-c-t- m-c- e-w-s a-s-u-e-. ------------------------------- Ich möchte mich etwas ausruhen. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ich-möcht--Si- etwas----gen. I-- m----- S-- e---- f------ I-h m-c-t- S-e e-w-s f-a-e-. ---------------------------- Ich möchte Sie etwas fragen. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ich -ö------ie um -twas bi----. I-- m----- S-- u- e---- b------ I-h m-c-t- S-e u- e-w-s b-t-e-. ------------------------------- Ich möchte Sie um etwas bitten. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. I-h-mö-----Sie z--e---s-einl-de-. I-- m----- S-- z- e---- e-------- I-h m-c-t- S-e z- e-w-s e-n-a-e-. --------------------------------- Ich möchte Sie zu etwas einladen. 0
Prašau, ko norėtumėte? Wa- --c-te- ----bit--? W-- m------ S-- b----- W-s m-c-t-n S-e b-t-e- ---------------------- Was möchten Sie bitte? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? M---t-n------i-e--K-f---? M------ S-- e---- K------ M-c-t-n S-e e-n-n K-f-e-? ------------------------- Möchten Sie einen Kaffee? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Od-- mö--te- -ie--ieber -ine---e-? O--- m------ S-- l----- e---- T--- O-e- m-c-t-n S-e l-e-e- e-n-n T-e- ---------------------------------- Oder möchten Sie lieber einen Tee? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Wi--mö-ht-n--ach-Hau-e fahr-n. W-- m------ n--- H---- f------ W-r m-c-t-n n-c- H-u-e f-h-e-. ------------------------------ Wir möchten nach Hause fahren. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? M-ch-e--i-r -i---axi? M------ i-- e-- T---- M-c-t-t i-r e-n T-x-? --------------------- Möchtet ihr ein Taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. S-----ch----te--foni-ren. S-- m------ t------------ S-e m-c-t-n t-l-f-n-e-e-. ------------------------- Sie möchten telefonieren. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.