Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   fi haluta jotakin 1

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [seitsemänkymmentä]

haluta jotakin 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ha--attek--p---ta-? H--------- p------- H-l-a-t-k- p-l-t-a- ------------------- Haluatteko polttaa? 0
Ar norėtumėte šokti? H-l-a-t-ko----s---? H--------- t------- H-l-a-t-k- t-n-s-a- ------------------- Haluatteko tanssia? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? H--uat---- -e-nä-kä-e--lle? H--------- m---- k--------- H-l-a-t-k- m-n-ä k-v-l-l-e- --------------------------- Haluatteko mennä kävelylle? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ha--an p----aa. H----- p------- H-l-a- p-l-t-a- --------------- Haluan polttaa. 0
Ar norėtum cigaretės? H--u-tko-t---k-n? H------- t------- H-l-a-k- t-p-k-n- ----------------- Haluatko tupakan? 0
Jis norėtų ugnies. H---(--- h--ua- -ul--. H-- (--- h----- t----- H-n (-.- h-l-a- t-l-a- ---------------------- Hän (m.) haluaa tulta. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. H--u-isin j--d---otakin. H-------- j---- j------- H-l-a-s-n j-o-a j-t-k-n- ------------------------ Haluaisin juoda jotakin. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ha---i-i--s-ö-ä jo-a-i-. H-------- s---- j------- H-l-a-s-n s-ö-ä j-t-k-n- ------------------------ Haluaisin syödä jotakin. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Hal---si- levä-------an. H-------- l----- h------ H-l-a-s-n l-v-t- h-e-a-. ------------------------ Haluaisin levätä hieman. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ha-ua-s-- ---yä--eil-ä--ot----. H-------- k---- t----- j------- H-l-a-s-n k-s-ä t-i-t- j-t-k-n- ------------------------------- Haluaisin kysyä teiltä jotakin. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. H-luai-i---yy-ä- t---t- jo-ak--. H-------- p----- t----- j------- H-l-a-s-n p-y-ä- t-i-t- j-t-k-n- -------------------------------- Haluaisin pyytää teiltä jotakin. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. H----isin k----a--ei--t-joh--k-n. H-------- k----- t----- j-------- H-l-a-s-n k-t-u- t-i-ä- j-h-n-i-. --------------------------------- Haluaisin kutsua teidät johonkin. 0
Prašau, ko norėtumėte? M--ä ha-u---e? M--- h-------- M-t- h-l-a-t-? -------------- Mitä haluatte? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ha--a-t-k---ah-i-? H--------- k------ H-l-a-t-k- k-h-i-? ------------------ Haluatteko kahvia? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? V----a--a-te-o m-e-um--- -eetä? V-- h--------- m-------- t----- V-i h-l-a-t-k- m-e-u-m-n t-e-ä- ------------------------------- Vai haluatteko mielummin teetä? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. M------ai-imm- ---nä k---in. M- h---------- m---- k------ M- h-l-a-s-m-e m-n-ä k-t-i-. ---------------------------- Me haluaisimme mennä kotiin. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ha-ua----- t----n? H--------- t------ H-l-a-t-k- t-k-i-? ------------------ Haluatteko taksin? 0
Jie norėtų paskambinti. H- h-lu---- --i----. H- h------- s------- H- h-l-a-a- s-i-t-a- -------------------- He haluavat soittaa. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.