Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   hi कुछ अच्छा लगना

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

७० [सत्तर]

70 [sattar]

कुछ अच्छा लगना

[kuchh achchha lagana]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių hindi Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? क--ा आपक---ू---पा- -र-- ह-? क--- आ--- ध------- क--- ह-- क-य- आ-क- ध-म-र-ा- क-न- ह-? --------------------------- क्या आपको धूम्रपान करना है? 0
k-- a-p-k---h---ra--a--kar-na hai? k-- a----- d---------- k----- h--- k-a a-p-k- d-o-m-a-a-n k-r-n- h-i- ---------------------------------- kya aapako dhoomrapaan karana hai?
Ar norėtumėte šokti? क-----प-ो-नाच----ै? क--- आ--- न---- ह-- क-य- आ-क- न-च-ा ह-? ------------------- क्या आपको नाचना है? 0
k-a aap-ko -a-chana--ai? k-- a----- n------- h--- k-a a-p-k- n-a-h-n- h-i- ------------------------ kya aapako naachana hai?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? क्---आ--ट-लना -ा--े - च-हती हैं? क--- आ- ट---- च---- / च---- ह--- क-य- आ- ट-ल-ा च-ह-े / च-ह-ी ह-ं- -------------------------------- क्या आप टहलना चाहते / चाहती हैं? 0
k-a a---tah---na c--a---e-/ ----hate- ---n? k-- a-- t------- c------- / c-------- h---- k-a a-p t-h-l-n- c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-i-? ------------------------------------------- kya aap tahalana chaahate / chaahatee hain?
(Aš) norėčiau rūkyti. मुझे-धूम--प-- --न---ै म--- ध------- क--- ह- म-झ- ध-म-र-ा- क-न- ह- --------------------- मुझे धूम्रपान करना है 0
muj-e-dh--mr-p--n k-r-n---ai m---- d---------- k----- h-- m-j-e d-o-m-a-a-n k-r-n- h-i ---------------------------- mujhe dhoomrapaan karana hai
Ar norėtum cigaretės? क-या त--्ह----ि---ट-च--ि-? क--- त------ स----- च----- क-य- त-म-ह-ं स-ग-े- च-ह-ए- -------------------------- क्या तुम्हें सिगरेट चाहिए? 0
k-a -u--e---i-ar-- c-aa---? k-- t----- s------ c------- k-a t-m-e- s-g-r-t c-a-h-e- --------------------------- kya tumhen sigaret chaahie?
Jis norėtų ugnies. उ--ो-स--ग-न- ---ल-ए कुछ-----ए उ--- स------ क- ल-- क-- च---- उ-क- स-ल-ा-े क- ल-ए क-छ च-ह-ए ----------------------------- उसको सुलगाने के लिए कुछ चाहिए 0
us--o-----gaa---ke--i- ku-hh c----ie u---- s-------- k- l-- k---- c------ u-a-o s-l-g-a-e k- l-e k-c-h c-a-h-e ------------------------------------ usako sulagaane ke lie kuchh chaahie
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. म-ं-क-- प-न--च-हता / -ाह-ी---ँ म-- क-- प--- च---- / च---- ह-- म-ं क-छ प-न- च-ह-ा / च-ह-ी ह-ँ ------------------------------ मैं कुछ पीना चाहता / चाहती हूँ 0
m--- ----h-pe------aa-a-a ----aa-------o-n m--- k---- p---- c------- / c-------- h--- m-i- k-c-h p-e-a c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-o- ------------------------------------------ main kuchh peena chaahata / chaahatee hoon
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. मै- क-छ खान- ---त--- चाह-ी हूँ म-- क-- ख--- च---- / च---- ह-- म-ं क-छ ख-न- च-ह-ा / च-ह-ी ह-ँ ------------------------------ मैं कुछ खाना चाहता / चाहती हूँ 0
mai---uch--k-a--a -----at- / --aa--te----on m--- k---- k----- c------- / c-------- h--- m-i- k-c-h k-a-n- c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-o- ------------------------------------------- main kuchh khaana chaahata / chaahatee hoon
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. मैं थ-ड़ा आर-म -र-ा-च-ह-ा /----ती-हूँ म-- थ--- आ--- क--- च---- / च---- ह-- म-ं थ-ड़- आ-ा- क-न- च-ह-ा / च-ह-ी ह-ँ ------------------------------------ मैं थोड़ा आराम करना चाहता / चाहती हूँ 0
m-i- t--da-aara-m --ra-- c-aaha-a / c--aha--e-ho-n m--- t---- a----- k----- c------- / c-------- h--- m-i- t-o-a a-r-a- k-r-n- c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-o- -------------------------------------------------- main thoda aaraam karana chaahata / chaahatee hoon
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. मै- ---से-कुछ-प-छ-ा-चा-ता /--ा--- हूँ म-- आ- स- क-- प---- च---- / च---- ह-- म-ं आ- स- क-छ प-छ-ा च-ह-ा / च-ह-ी ह-ँ ------------------------------------- मैं आप से कुछ पूछना चाहता / चाहती हूँ 0
main -a- s----chh-po-chh-na c-aah-t------aahate- h-on m--- a-- s- k---- p-------- c------- / c-------- h--- m-i- a-p s- k-c-h p-o-h-a-a c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-o- ----------------------------------------------------- main aap se kuchh poochhana chaahata / chaahatee hoon
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. मै---- स- क---ब---ी-कर-----हता --च-ह-ी---ँ म-- आ- स- क-- ब---- क--- च---- / च---- ह-- म-ं आ- स- क-छ ब-न-ी क-न- च-ह-ा / च-ह-ी ह-ँ ------------------------------------------ मैं आप से कुछ बिनती करना चाहता / चाहती हूँ 0
mai--aap-se k-chh-b-nat-e-k-r-na--h---a-a --ch----tee ---n m--- a-- s- k---- b------ k----- c------- / c-------- h--- m-i- a-p s- k-c-h b-n-t-e k-r-n- c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-o- ---------------------------------------------------------- main aap se kuchh binatee karana chaahata / chaahatee hoon
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. मै--आ-क- न--न-त--- --न--चा-त--- ---त- हूँ म-- आ--- न-------- द--- च---- / च---- ह-- म-ं आ-क- न-म-्-्-ण द-न- च-ह-ा / च-ह-ी ह-ँ ----------------------------------------- मैं आपको निमन्त्रण देना चाहता / चाहती हूँ 0
m-in-aa--ko-n-mant--n de-- cha-hat--- --aa-at-e-h--n m--- a----- n-------- d--- c------- / c-------- h--- m-i- a-p-k- n-m-n-r-n d-n- c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-o- ---------------------------------------------------- main aapako nimantran dena chaahata / chaahatee hoon
Prašau, ko norėtumėte? आप-क--ा चा--े - --हती --ं? आ- क--- च---- / च---- ह--- आ- क-य- च-ह-े / च-ह-ी ह-ं- -------------------------- आप क्या चाहते / चाहती हैं? 0
a-- --- ---ah-t- - c---h--e- -ain? a-- k-- c------- / c-------- h---- a-p k-a c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-i-? ---------------------------------- aap kya chaahate / chaahatee hain?
Ar norėtumėte puodelio kavos? क्या-आ- --फ---------ा-ते /-----ी---ं? क--- आ- क---- प--- च---- / च---- ह--- क-य- आ- क-फ-ी प-न- च-ह-े / च-ह-ी ह-ं- ------------------------------------- क्या आप कॉफ़ी पीना चाहते / चाहती हैं? 0
ky- --- -o-e- pe--a ---ah------c--a---ee --i-? k-- a-- k---- p---- c------- / c-------- h---- k-a a-p k-f-e p-e-a c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-i-? ---------------------------------------------- kya aap kofee peena chaahate / chaahatee hain?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? या -- च-य पीन------े / -ा-ती -ैं? य- आ- च-- प--- च---- / च---- ह--- य- आ- च-य प-न- च-ह-े / च-ह-ी ह-ं- --------------------------------- या आप चाय पीना चाहते / चाहती हैं? 0
y- aa----aa- ---n---haah--- --ch----t-e---i-? y- a-- c---- p---- c------- / c-------- h---- y- a-p c-a-y p-e-a c-a-h-t- / c-a-h-t-e h-i-? --------------------------------------------- ya aap chaay peena chaahate / chaahatee hain?
(Mes) norėtume važiuoti namo. हम -र ज-न- ----े-ह-ं ह- घ- ज--- च---- ह-- ह- घ- ज-न- च-ह-े ह-ं -------------------- हम घर जाना चाहते हैं 0
h-m-g--- ja--a c--ah-te ha-n h-- g--- j---- c------- h--- h-m g-a- j-a-a c-a-h-t- h-i- ---------------------------- ham ghar jaana chaahate hain
Ar norėtumėte važiuoti taksi? क-या त-म---ं--ै-्-ी ----ए? क--- त------ ट----- च----- क-य- त-म-ह-ं ट-क-स- च-ह-ए- -------------------------- क्या तुम्हें टैक्सी चाहिए? 0
k-- ------ --i-s-e--h----e? k-- t----- t------ c------- k-a t-m-e- t-i-s-e c-a-h-e- --------------------------- kya tumhen taiksee chaahie?
Jie norėtų paskambinti. व- टे--फ-न --न---ाहते-ह-ं व- ट------ क--- च---- ह-- व- ट-ल-फ-न क-न- च-ह-े ह-ं ------------------------- वे टेलिफोन करना चाहते हैं 0
v- t---phon -a--n- c--a-ate -ain v- t------- k----- c------- h--- v- t-l-p-o- k-r-n- c-a-h-t- h-i- -------------------------------- ve teliphon karana chaahate hain

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.