Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   hu valamit akarni, kedvelni, szeretni

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [hetven]

valamit akarni, kedvelni, szeretni

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? S----t-e-do-á-yo-ni-/ ---y-jtani? S------- d--------- / r---------- S-e-e-n- d-h-n-o-n- / r-g-ú-t-n-? --------------------------------- Szeretne dohányozni / rágyújtani? 0
Ar norėtumėte šokti? Szere-ne táncoln-? S------- t-------- S-e-e-n- t-n-o-n-? ------------------ Szeretne táncolni? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? S---e--- s-táln-? S------- s------- S-e-e-n- s-t-l-i- ----------------- Szeretne sétálni? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Sze---n-- d--á----n--------ú--an-. S-------- d--------- / r---------- S-e-e-n-k d-h-n-o-n- / r-g-ú-t-n-. ---------------------------------- Szeretnék dohányozni / rágyújtani. 0
Ar norėtum cigaretės? Szeret-él--gy ci-ar-t--t? S-------- e-- c---------- S-e-e-n-l e-y c-g-r-t-á-? ------------------------- Szeretnél egy cigarettát? 0
Jis norėtų ugnies. Ő tüze---ze----e. Ő t---- s-------- Ő t-z-t s-e-e-n-. ----------------- Ő tüzet szeretne. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. S-----né---nni ---a---. S-------- i--- v------- S-e-e-n-k i-n- v-l-m-t- ----------------------- Szeretnék inni valamit. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Sz--etn-k e--i -alami-. S-------- e--- v------- S-e-e-n-k e-n- v-l-m-t- ----------------------- Szeretnék enni valamit. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. S--r-tn-- ki-s-t k----en---m---m. S-------- k----- k-------- m----- S-e-e-n-m k-c-i- k-p-h-n-i m-g-m- --------------------------------- Szeretném kicsit kipihenni magam. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Sz-r--n-k kérde--- --tő- -a-am--. S-------- k------- ö---- v------- S-e-e-n-k k-r-e-n- ö-t-l v-l-m-t- --------------------------------- Szeretnék kérdezni öntől valamit. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. S-e-e-n-m önt-m-g-é-n- v--a--r-. S-------- ö-- m------- v-------- S-e-e-n-m ö-t m-g-é-n- v-l-m-r-. -------------------------------- Szeretném önt megkérni valamire. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Sz--etn--------e-h-----v--amir-. S-------- ö-- m------- v-------- S-e-e-n-m ö-t m-g-í-n- v-l-m-r-. -------------------------------- Szeretném önt meghívni valamire. 0
Prašau, ko norėtumėte? M-t sz-r----- ké-em? M-- s-------- k----- M-t s-e-e-n-, k-r-m- -------------------- Mit szeretne, kérem? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Szeret-e ------v-t? S------- e-- k----- S-e-e-n- e-y k-v-t- ------------------- Szeretne egy kávét? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Vag-----áb---gy--eát -z-r----? V--- i----- e-- t--- s-------- V-g- i-k-b- e-y t-á- s-e-e-n-? ------------------------------ Vagy inkább egy teát szeretne? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ha-a s---etn-n- me---. H--- s--------- m----- H-z- s-e-e-n-n- m-n-i- ---------------------- Haza szeretnénk menni. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? S-er---étek -gy --xit? S---------- e-- t----- S-e-e-n-t-k e-y t-x-t- ---------------------- Szeretnétek egy taxit? 0
Jie norėtų paskambinti. Te----n---- -z-----ének. T---------- s----------- T-l-f-n-l-i s-e-e-n-n-k- ------------------------ Telefonálni szeretnének. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.