Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ja 何かを望む

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [七十]

70 [Shichijū]

何かを望む

[nanika o nozomu]

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių japonų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? タバコを 吸いたい です か ？ タバコを 吸いたい です か ？ 0
ta---- o s--------- k-?tabako o suitaidesu ka?
Ar norėtumėte šokti? 踊りたい です か ？ 踊りたい です か ？ 0
od---------- k-?odoritaidesu ka?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? 散歩に 行きたい です か ？ 散歩に 行きたい です か ？ 0
sa--- n- i--------- k-?sanpo ni ikitaidesu ka?
(Aš) norėčiau rūkyti. タバコが 吸いたい〔です〕 。 タバコが 吸いたい〔です〕 。 0
ta---- g- s----- 〔-----.tabako ga suitai 〔desu〕.
Ar norėtum cigaretės? タバコ 、 要ります か ？ タバコ 、 要ります か ？ 0
ta----- i------ k-?tabako, irimasu ka?
Jis norėtų ugnies. 彼は ライターが 必要 です 。 彼は ライターが 必要 です 。 0
ka-- w- r---- g- h----------.kare wa raitā ga hitsuyōdesu.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. 何か 飲みたいの です が 。 何か 飲みたいの です が 。 0
na-- k- n------ n-------.nani ka nomitai nodesuga.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. 何か 食べたいの です が 。 何か 食べたいの です が 。 0
na---- t------ n-------.nanika tabetai nodesuga.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. 少し 休憩 したいの です が 。 少し 休憩 したいの です が 。 0
su----- k----- s----- n-------.sukoshi kyūkei shitai nodesuga.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. あなたに ちょっと お聞き したいの です が 。 あなたに ちょっと お聞き したいの です が 。 0
an--- n- c----- o k--- s----- n-------.anata ni chotto o kiki shitai nodesuga.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. あなたに ちょっと お願いが あるの です が 。 あなたに ちょっと お願いが あるの です が 。 0
an--- n- c----- o----- g- a-- n-------.anata ni chotto onegai ga aru nodesuga.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. あなたを ちょっと ご招待 したいの です が 。 あなたを ちょっと ご招待 したいの です が 。 0
an--- o c----- g- s----- s----- n-------.anata o chotto go shōtai shitai nodesuga.
Prašau, ko norėtumėte? 何が 欲しい です か ？ 何が 欲しい です か ？ 0
na-- g- h-------- k-?nani ga hoshīdesu ka?
Ar norėtumėte puodelio kavos? コーヒーは いかが です か ？ コーヒーは いかが です か ？ 0
kō-- w- i-------- k-?kōhī wa ikagadesu ka?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? それとも お茶の ほうが いい です か ？ それとも お茶の ほうが いい です か ？ 0
so------ o--- n- h- g- ī---- k-?soretomo ocha no hō ga īdesu ka?
(Mes) norėtume važiuoti namo. 私達は 運転して 家へ 帰りたい です 。 私達は 運転して 家へ 帰りたい です 。 0
wa---------- w- u---- s---- i- e k-----------.watashitachi wa unten shite ie e kaeritaidesu.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? タクシーは 要ります か ？ タクシーは 要ります か ？ 0
ta----- w- i------ k-?takushī wa irimasu ka?
Jie norėtų paskambinti. 彼らは 電話を したいの です ね 。 彼らは 電話を したいの です ね 。 0
ka---- w- d---- o s----- n----- n-.karera wa denwa o shitai nodesu ne.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.