Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sk niečo chcieť / želať si

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sedemdesiat]

niečo chcieť / želať si

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ch---- b- s-- f-----? Chceli by ste fajčiť? 0
Ar norėtumėte šokti? Ch---- b- s-- t-------? Chceli by ste tancovať? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Ch---- b- s-- s- í-- p---------? Chceli by ste sa ísť prechádzať? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ch--- b- s-- f-----. Chcel by som fajčiť. 0
Ar norėtum cigaretės? Ch---(a) b- s- c-------? Chcel(a) by si cigaretu? 0
Jis norėtų ugnies. Ch--- b- o---. Chcel by oheň. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ch---(a) b- s-- n---- p--. Chcel(a) by som niečo piť. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ch---(a) b- s-- n---- j---. Chcel(a) by som niečo jesť. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ch---(a) b- s-- s- t----- o--------. Chcel(a) by som si trochu odpočinúť. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ch---(a) b- s-- s- V-- n---- s-----. Chcel(a) by som sa Vás niečo spýtať. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ch---(a) b- s-- V-- o n---- p-------. Chcel(a) by som Vás o niečo poprosiť. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ch---(a) b- s-- V-- n- n---- p-----. Chcel(a) by som Vás na niečo pozvať. 0
Prašau, ko norėtumėte? Čo s- ž------ p-----? Čo si želáte, prosím? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Že---- s- k---? Želáte si kávu? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Al--- s- r----- ž----- č--? Alebo si radšej želáte čaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ch---- b- s-- í-- d----. Chceli by sme ísť domov. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ch---- b- s-- t----? Chceli by ste taxík? 0
Jie norėtų paskambinti. Ch---- b- t----------. Chceli by telefonovať. 0

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.