Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   bs nešto morati

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sedamdeset i dva]

nešto morati

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti mo---i m----- m-r-t- ------ morati 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ja---r-m-posl-------m-. J- m---- p------ p----- J- m-r-m p-s-a-i p-s-o- ----------------------- Ja moram poslati pismo. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. J-----a--pl-ti-i---t-l. J- m---- p------ h----- J- m-r-m p-a-i-i h-t-l- ----------------------- Ja moram platiti hotel. 0
Tu turi anksti keltis. T---ora- r-no ---ati. T- m---- r--- u------ T- m-r-š r-n- u-t-t-. --------------------- Ti moraš rano ustati. 0
Tu turi daug dirbti. Ti--o--š --n---adit-. T- m---- p--- r------ T- m-r-š p-n- r-d-t-. --------------------- Ti moraš puno raditi. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Ti-m---- --t--t-ča- /-tačn-. T- m---- b--- t---- / t----- T- m-r-š b-t- t-č-n / t-č-a- ---------------------------- Ti moraš biti tačan / tačna. 0
Jis turi prisipilti degalų. O--mora--ap-niti-rez-r-oar. O- m--- n------- r--------- O- m-r- n-p-n-t- r-z-r-o-r- --------------------------- On mora napuniti rezervoar. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. On mor- -opravit--a-to. O- m--- p-------- a---- O- m-r- p-p-a-i-i a-t-. ----------------------- On mora popraviti auto. 0
Jis turi nuplauti automobilį. O- mor--opr-t- a-to. O- m--- o----- a---- O- m-r- o-r-t- a-t-. -------------------- On mora oprati auto. 0
Ji turi apsipirkti. O-a m-------o-a-i. O-- m--- k-------- O-a m-r- k-p-v-t-. ------------------ Ona mora kupovati. 0
Ji turi tvarkyti butą. Ona---ra čis---i -tan. O-- m--- č------ s---- O-a m-r- č-s-i-i s-a-. ---------------------- Ona mora čistiti stan. 0
Ji turi skalbti skalbinius. On---o-a-prat- v--. O-- m--- p---- v--- O-a m-r- p-a-i v-š- ------------------- Ona mora prati veš. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. M---ora-o--d-ah------ --ol-. M- m----- o---- i-- u š----- M- m-r-m- o-m-h i-i u š-o-u- ---------------------------- Mi moramo odmah ići u školu. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Mi-mor-m------h---i n- p---o. M- m----- o---- i-- n- p----- M- m-r-m- o-m-h i-i n- p-s-o- ----------------------------- Mi moramo odmah ići na posao. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Mi -or--- o-m------ -o---r-. M- m----- o---- i-- d------- M- m-r-m- o-m-h i-i d-k-o-u- ---------------------------- Mi moramo odmah ići doktoru. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Vi morat- če--t--a-t----. V- m----- č----- a------- V- m-r-t- č-k-t- a-t-b-s- ------------------------- Vi morate čekati autobus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Vi -o--t- ----ti----. V- m----- č----- v--- V- m-r-t- č-k-t- v-z- --------------------- Vi morate čekati voz. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Vi-m--at- --kat---aksi. V- m----- č----- t----- V- m-r-t- č-k-t- t-k-i- ----------------------- Vi morate čekati taksi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…