Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   hu valamit meg kell tenni, csinálni

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [hetvenkettő]

valamit meg kell tenni, csinálni

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti k---e-i k------ k-l-e-i ------- kelleni 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. E--ke-l-kül---e----le-el--. E- k--- k------- a l------- E- k-l- k-l-e-e- a l-v-l-t- --------------------------- El kell küldenem a levelet. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. K-----l---z-t--m - --állo---. K- k--- f------- a s--------- K- k-l- f-z-t-e- a s-á-l-d-t- ----------------------------- Ki kell fizetnem a szállodát. 0
Tu turi anksti keltis. K-rá--ke-l -elne-. K---- k--- k------ K-r-n k-l- k-l-e-. ------------------ Korán kell kelned. 0
Tu turi daug dirbti. S-ka- k-l- d----z-od. S---- k--- d--------- S-k-t k-l- d-l-o-n-d- --------------------- Sokat kell dolgoznod. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. P-n-o-na----ll le--ed. P-------- k--- l------ P-n-o-n-k k-l- l-n-e-. ---------------------- Pontosnak kell lenned. 0
Jis turi prisipilti degalų. T-n---nia kel-. T-------- k---- T-n-o-n-a k-l-. --------------- Tankolnia kell. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Meg--ell-j-v-tani- a- au---. M-- k--- j-------- a- a----- M-g k-l- j-v-t-n-a a- a-t-t- ---------------------------- Meg kell javítania az autót. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Le--e---m--nia a- -u---. L- k--- m----- a- a----- L- k-l- m-s-i- a- a-t-t- ------------------------ Le kell mosnia az autót. 0
Ji turi apsipirkti. B--kel--v-s-r---i-. B- k--- v---------- B- k-l- v-s-r-l-i-. ------------------- Be kell vásárolnia. 0
Ji turi tvarkyti butą. Ki--e---t-ka-í----a a l-k-st. K- k--- t---------- a l------ K- k-l- t-k-r-t-n-a a l-k-s-. ----------------------------- Ki kell takarítania a lakást. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Ki--ell --sn-- a-ruh-k--. K- k--- m----- a r------- K- k-l- m-s-i- a r-h-k-t- ------------------------- Ki kell mosnia a ruhákat. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. M-nd-á-- m---ünk ke-l -------lá-a. M------- m------ k--- a- i-------- M-n-j-r- m-n-ü-k k-l- a- i-k-l-b-. ---------------------------------- Mindjárt mennünk kell az iskolába. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. M-----r----n-ü-k-k--l -z-munk-b-. M------- m------ k--- a- m------- M-n-j-r- m-n-ü-k k-l- a- m-n-á-a- --------------------------------- Mindjárt mennünk kell az munkába. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M-n-jár-----------e-------rvo---z. M------- m------ k--- a- o-------- M-n-j-r- m-n-ü-k k-l- a- o-v-s-o-. ---------------------------------- Mindjárt mennünk kell az orvoshoz. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. V-r-o--- ---l---------. V------- k--- a b------ V-r-o-o- k-l- a b-s-r-. ----------------------- Várnotok kell a buszra. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. V---ot-- ke---- vo-atra. V------- k--- a v------- V-r-o-o- k-l- a v-n-t-a- ------------------------ Várnotok kell a vonatra. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Várnoto--k-ll-- tax---. V------- k--- a t------ V-r-o-o- k-l- a t-x-r-. ----------------------- Várnotok kell a taxira. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…