Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   nl iets moeten doen

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [tweeënzeventig]

iets moeten doen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m-e--n m----- m-e-e- ------ moeten 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ik-m--t -e -r--- ve---uren. I- m--- d- b---- v--------- I- m-e- d- b-i-f v-r-t-r-n- --------------------------- Ik moet de brief versturen. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. I---o-- ------t---b-ta-e-. I- m--- h-- h---- b------- I- m-e- h-t h-t-l b-t-l-n- -------------------------- Ik moet het hotel betalen. 0
Tu turi anksti keltis. J- m-------e- -p--a--. J- m--- v---- o------- J- m-e- v-o-g o-s-a-n- ---------------------- Je moet vroeg opstaan. 0
Tu turi daug dirbti. Je-mo-- v--- --r-e-. J- m--- v--- w------ J- m-e- v-e- w-r-e-. -------------------- Je moet veel werken. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Je --et sti----ijn. J- m--- s---- z---- J- m-e- s-i-t z-j-. ------------------- Je moet stipt zijn. 0
Jis turi prisipilti degalų. H-- m-et ta--en. H-- m--- t------ H-j m-e- t-n-e-. ---------------- Hij moet tanken. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Hij m--t-de -------p--ere-. H-- m--- d- a--- r--------- H-j m-e- d- a-t- r-p-r-r-n- --------------------------- Hij moet de auto repareren. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H---m--t-d- -u-o-wa--en. H-- m--- d- a--- w------ H-j m-e- d- a-t- w-s-e-. ------------------------ Hij moet de auto wassen. 0
Ji turi apsipirkti. Zij--o-- inko--n-do--. Z-- m--- i------ d---- Z-j m-e- i-k-p-n d-e-. ---------------------- Zij moet inkopen doen. 0
Ji turi tvarkyti butą. Z-j moet-d- -----g -c--o-make-. Z-- m--- d- w----- s----------- Z-j m-e- d- w-n-n- s-h-o-m-k-n- ------------------------------- Zij moet de woning schoonmaken. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Zi--mo-t d- -a- --e-. Z-- m--- d- w-- d---- Z-j m-e- d- w-s d-e-. --------------------- Zij moet de was doen. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. W-j -o-t-n z- --t-e--naar ---o-l. W-- m----- z- m----- n--- s------ W-j m-e-e- z- m-t-e- n-a- s-h-o-. --------------------------------- Wij moeten zo meteen naar school. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Wi---o-t-n-z----t--- n-ar-het -e--. W-- m----- z- m----- n--- h-- w---- W-j m-e-e- z- m-t-e- n-a- h-t w-r-. ----------------------------------- Wij moeten zo meteen naar het werk. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. W-j--o-t----o meteen n--r--e do---r. W-- m----- z- m----- n--- d- d------ W-j m-e-e- z- m-t-e- n-a- d- d-k-e-. ------------------------------------ Wij moeten zo meteen naar de dokter. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Ju--ie moe--n -p de b-- wac--e-. J----- m----- o- d- b-- w------- J-l-i- m-e-e- o- d- b-s w-c-t-n- -------------------------------- Jullie moeten op de bus wachten. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. J----e m-et-n o---e trei- -a-hte-. J----- m----- o- d- t---- w------- J-l-i- m-e-e- o- d- t-e-n w-c-t-n- ---------------------------------- Jullie moeten op de trein wachten. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Ju-lie --e-e- ---d---a-- w--ht--. J----- m----- o- d- t--- w------- J-l-i- m-e-e- o- d- t-x- w-c-t-n- --------------------------------- Jullie moeten op de taxi wachten. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…