Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   sq duhet

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [shtatёdhjetёedy]

duhet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti d--et d---- d-h-t ----- duhet 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. D---t--- dёrgo- --t-ё-. D---- t- d----- l------ D-h-t t- d-r-o- l-t-ё-. ----------------------- Duhet tё dёrgoj letrёn. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Du--t -ё-pa--aj------in. D---- t- p----- h------- D-h-t t- p-g-a- h-t-l-n- ------------------------ Duhet tё paguaj hotelin. 0
Tu turi anksti keltis. T- du--- -ё --r--e-h---r-t. T- d---- t- n------- h----- T- d-h-t t- n-r-h-s- h-r-t- --------------------------- Ti duhet tё ngrihesh herёt. 0
Tu turi daug dirbti. T--duhe---ё -u-o-h-sh---. T- d---- t- p----- s----- T- d-h-t t- p-n-s- s-u-ё- ------------------------- Ti duhet tё punosh shumё. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. T--du-et--ё--e-h-i -ёr--kt-. T- d---- t- j--- i p-------- T- d-h-t t- j-s- i p-r-i-t-. ---------------------------- Ti duhet tё jesh i pёrpiktё. 0
Jis turi prisipilti degalų. Ai--u-et -ё--ur--zoh-t----kar-urant. A- d---- t- f--------- m- k--------- A- d-h-t t- f-r-i-o-e- m- k-r-u-a-t- ------------------------------------ Ai duhet tё furnizohet me karburant. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. A- -u--t-tё--r--u-lojё m-k----. A- d---- t- r--------- m------- A- d-h-t t- r-e-u-l-j- m-k-n-n- ------------------------------- Ai duhet tё rregullojё makinёn. 0
Jis turi nuplauti automobilį. A- duh-t-tё -a----ak-n-n. A- d---- t- l--- m------- A- d-h-t t- l-j- m-k-n-n- ------------------------- Ai duhet tё lajё makinёn. 0
Ji turi apsipirkti. A---d-h---tё-bё-- ---ar. A-- d---- t- b--- p----- A-o d-h-t t- b-j- p-z-r- ------------------------ Ajo duhet tё bёjё pazar. 0
Ji turi tvarkyti butą. Aj- ---et t- p--tro-ё sht--inё. A-- d---- t- p------- s-------- A-o d-h-t t- p-s-r-j- s-t-p-n-. ------------------------------- Ajo duhet tё pastrojё shtёpinё. 0
Ji turi skalbti skalbinius. A-- duhet-tё ---ё rr--a-. A-- d---- t- l--- r------ A-o d-h-t t- l-j- r-o-a-. ------------------------- Ajo duhet tё lajё rrobat. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Ne-d-h-t-tё-s-k-j-- men-ёher- n- sh-o-lё. N- d---- t- s------ m-------- n- s------- N- d-h-t t- s-k-j-ё m-n-ё-e-ё n- s-k-l-ё- ----------------------------------------- Ne duhet tё shkojmё menjёherё nё shkollё. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. N--duh-t--ё--hk---- ---j----ё-n----n-. N- d---- t- s------ m-------- n- p---- N- d-h-t t- s-k-j-ё m-n-ё-e-ё n- p-n-. -------------------------------------- Ne duhet tё shkojmё menjёherё nё punё. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. N----h---tё s----mё-m-----e-- -----e-u. N- d---- t- s------ m-------- t- m----- N- d-h-t t- s-k-j-ё m-n-ё-e-ё t- m-e-u- --------------------------------------- Ne duhet tё shkojmё menjёherё te mjeku. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. J- ---et--ё ---s-- -u-o-usi-. J- d---- t- p----- a--------- J- d-h-t t- p-i-n- a-t-b-s-n- ----------------------------- Ju duhet tё prisni autobusin. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. J-----e- t--pr-sni --e--n. J- d---- t- p----- t------ J- d-h-t t- p-i-n- t-e-i-. -------------------------- Ju duhet tё prisni trenin. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Ju du--t -ё p-isn--ta-----. J- d---- t- p----- t------- J- d-h-t t- p-i-n- t-k-i-ё- --------------------------- Ju duhet tё prisni taksinё. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…