Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   af om iets te mag

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [drie en sewentig]

om iets te mag

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Ma--j---l-b--t-ur? M-- j- a- b------- M-g j- a- b-s-u-r- ------------------ Mag jy al bestuur? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? M-g--y -l alk---l-----k? M-- j- a- a------ d----- M-g j- a- a-k-h-l d-i-k- ------------------------ Mag jy al alkohol drink? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? M-g j- ---a----n----teland---e--a--? M-- j- a- a----- b-------- t-- g---- M-g j- a- a-l-e- b-i-e-a-d t-e g-a-? ------------------------------------ Mag jy al alleen buiteland toe gaan? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) m-g m-- m-g --- mag 0
Ar mes čia galime rūkyti? M-- -ns-hier--ook? M-- o-- h--- r---- M-g o-s h-e- r-o-? ------------------ Mag ons hier rook? 0
Ar čia galima rūkyti? M-- men--hier -o-k? M-- m--- h--- r---- M-g m-n- h-e- r-o-? ------------------- Mag mens hier rook? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Ma--m------t-’n ----ietka-rt----a--? M-- m--- m-- ’- k----------- b------ M-g m-n- m-t ’- k-e-i-t-a-r- b-t-a-? ------------------------------------ Mag mens met ’n kredietkaart betaal? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Mag--en----- ’----ek-bet-al? M-- m--- m-- ’- t--- b------ M-g m-n- m-t ’- t-e- b-t-a-? ---------------------------- Mag mens met ’n tjek betaal? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? M-g--ens---------ant bet-a-? M-- m--- n-- k------ b------ M-g m-n- n-t k-n-a-t b-t-a-? ---------------------------- Mag mens net kontant betaal? 0
Ar galiu paskambinti? Ma- e- ---r-bel? M-- e- m--- b--- M-g e- m-a- b-l- ---------------- Mag ek maar bel? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Ma- -k -aar-i-ts---a? M-- e- m--- i--- v--- M-g e- m-a- i-t- v-a- --------------------- Mag ek maar iets vra? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? M-g-ek ma----et- --? M-- e- m--- i--- s-- M-g e- m-a- i-t- s-? -------------------- Mag ek maar iets sê? 0
Jam negalima miegoti parke. H- -a----e--- d-e-p--- --aa- n-e. H- m-- n-- i- d-- p--- s---- n--- H- m-g n-e i- d-e p-r- s-a-p n-e- --------------------------------- Hy mag nie in die park slaap nie. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. H--ma- nie-in-d-- m-t-r s-aa- n--. H- m-- n-- i- d-- m---- s---- n--- H- m-g n-e i- d-e m-t-r s-a-p n-e- ---------------------------------- Hy mag nie in die motor slaap nie. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. H- -a--n-e -n di----a--e--l--- nie. H- m-- n-- i- d-- s----- s---- n--- H- m-g n-e i- d-e s-a-i- s-a-p n-e- ----------------------------------- Hy mag nie in die stasie slaap nie. 0
Ar galime sėstis? M------ -it? M-- o-- s--- M-g o-s s-t- ------------ Mag ons sit? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? M---o---’- -p---a--- -ry? M-- o-- ’- s-------- k--- M-g o-s ’- s-y-k-a-t k-y- ------------------------- Mag ons ’n spyskaart kry? 0
Ar galime sumokėti atskirai? M-g ons apar- b-taal? M-- o-- a---- b------ M-g o-s a-a-t b-t-a-? --------------------- Mag ons apart betaal? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!