Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   ca poder fer alguna cosa

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [setanta-tres]

poder fer alguna cosa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Que ----------nd-ir u----t--? Q-- j- p--- c------ u- c----- Q-e j- p-t- c-n-u-r u- c-t-e- ----------------------------- Que ja pots conduir un cotxe? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Q-- ---po-- -eu-- alc-ho-? Q-- j- p--- b---- a------- Q-e j- p-t- b-u-e a-c-h-l- -------------------------- Que ja pots beure alcohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Que j-----s ----------s-l-- -’es-ran--r? Q-- j- p--- p--- a--- s-- a l----------- Q-e j- p-t- p-t- a-a- s-l a l-e-t-a-g-r- ---------------------------------------- Que ja pots pots anar sol a l’estranger? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) p---r p---- p-d-r ----- poder 0
Ar mes čia galime rūkyti? Podem f--a- --uí? P---- f---- a---- P-d-m f-m-r a-u-? ----------------- Podem fumar aquí? 0
Ar čia galima rūkyti? Es p-t-f-ma- a-uí? E- p-- f---- a---- E- p-t f-m-r a-u-? ------------------ Es pot fumar aquí? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Es-pot---g----------ge------cr-dit? E- p-- p---- a-- t------ d- c------ E- p-t p-g-r a-b t-r-e-a d- c-è-i-? ----------------------------------- Es pot pagar amb targeta de crèdit? 0
Ar galima sumokėti čekiais? E- --t--a--- amb-xe-? E- p-- p---- a-- x--- E- p-t p-g-r a-b x-c- --------------------- Es pot pagar amb xec? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Es--o- -a-a-----é- ---e---t--? E- p-- p---- n---- e- e------- E- p-t p-g-r n-m-s e- e-e-t-u- ------------------------------ Es pot pagar només en efectiu? 0
Ar galiu paskambinti? Q-e---c--r-c--? Q-- p-- t------ Q-e p-c t-u-a-? --------------- Que puc trucar? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Que---- -er --- ---gun-a? Q-- p-- f-- u-- p-------- Q-e p-c f-r u-a p-e-u-t-? ------------------------- Que puc fer una pregunta? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Q-e-p-c-di- a-gu------a? Q-- p-- d-- a----- c---- Q-e p-c d-r a-g-n- c-s-? ------------------------ Que puc dir alguna cosa? 0
Jam negalima miegoti parke. (-ll) no---t dormi- -l p---. (---- n- p-- d----- a- p---- (-l-) n- p-t d-r-i- a- p-r-. ---------------------------- (Ell) no pot dormir al parc. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. (El-) -- -ot do---r al--o--e. (---- n- p-- d----- a- c----- (-l-) n- p-t d-r-i- a- c-t-e- ----------------------------- (Ell) no pot dormir al cotxe. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. (E----no -----o--i- a-l’est-ció. (---- n- p-- d----- a l--------- (-l-) n- p-t d-r-i- a l-e-t-c-ó- -------------------------------- (Ell) no pot dormir a l’estació. 0
Ar galime sėstis? P-d-- s---e? P---- s----- P-d-m s-u-e- ------------ Podem seure? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? P-dem -eb------carta? P---- r---- l- c----- P-d-m r-b-e l- c-r-a- --------------------- Podem rebre la carta? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Podem pag-r-s-paradam---? P---- p---- s------------ P-d-m p-g-r s-p-r-d-m-n-? ------------------------- Podem pagar separadament? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!