Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   de etwas dürfen

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [dreiundsiebzig]

etwas dürfen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Da-f-t du ---on-Au---f--r--? D----- d- s---- A--- f------ D-r-s- d- s-h-n A-t- f-h-e-? ---------------------------- Darfst du schon Auto fahren? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Darf-- d---c--- -l--h-- -rin-en? D----- d- s---- A------ t------- D-r-s- d- s-h-n A-k-h-l t-i-k-n- -------------------------------- Darfst du schon Alkohol trinken? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Dar-s- du--c--n -lle-n i---Au---n- fa--e-? D----- d- s---- a----- i-- A------ f------ D-r-s- d- s-h-n a-l-i- i-s A-s-a-d f-h-e-? ------------------------------------------ Darfst du schon allein ins Ausland fahren? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) d-r-en d----- d-r-e- ------ dürfen 0
Ar mes čia galime rūkyti? D---e- w----ie- ra-c-e-? D----- w-- h--- r------- D-r-e- w-r h-e- r-u-h-n- ------------------------ Dürfen wir hier rauchen? 0
Ar čia galima rūkyti? D--f --n-hier-rauc--n? D--- m-- h--- r------- D-r- m-n h-e- r-u-h-n- ---------------------- Darf man hier rauchen? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Dar- -an -i---re-it-a-t--bez--l-n? D--- m-- m-- K---------- b-------- D-r- m-n m-t K-e-i-k-r-e b-z-h-e-? ---------------------------------- Darf man mit Kreditkarte bezahlen? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Da-f man m-t-Sch-ck be-a----? D--- m-- m-- S----- b-------- D-r- m-n m-t S-h-c- b-z-h-e-? ----------------------------- Darf man mit Scheck bezahlen? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Da-- -a----- ba------hlen? D--- m-- n-- b-- b-------- D-r- m-n n-r b-r b-z-h-e-? -------------------------- Darf man nur bar bezahlen? 0
Ar galiu paskambinti? D-r--i---ma--e----te--foni----? D--- i-- m-- e--- t------------ D-r- i-h m-l e-e- t-l-f-n-e-e-? ------------------------------- Darf ich mal eben telefonieren? 0
Ar galiu kai ko paklausti? D-r- -ch--a- -be---twa- f-a--n? D--- i-- m-- e--- e---- f------ D-r- i-h m-l e-e- e-w-s f-a-e-? ------------------------------- Darf ich mal eben etwas fragen? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? D--- --h m-- -------was ---en? D--- i-- m-- e--- e---- s----- D-r- i-h m-l e-e- e-w-s s-g-n- ------------------------------ Darf ich mal eben etwas sagen? 0
Jam negalima miegoti parke. E--da-f ------i--P-rk --h-a---. E- d--- n---- i- P--- s-------- E- d-r- n-c-t i- P-r- s-h-a-e-. ------------------------------- Er darf nicht im Park schlafen. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. Er--a-- -icht -- ---- sc-la-en. E- d--- n---- i- A--- s-------- E- d-r- n-c-t i- A-t- s-h-a-e-. ------------------------------- Er darf nicht im Auto schlafen. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Er--arf nich- i----hn-of ------en. E- d--- n---- i- B------ s-------- E- d-r- n-c-t i- B-h-h-f s-h-a-e-. ---------------------------------- Er darf nicht im Bahnhof schlafen. 0
Ar galime sėstis? D--fe- w-- Pl-tz---hme-? D----- w-- P---- n------ D-r-e- w-r P-a-z n-h-e-? ------------------------ Dürfen wir Platz nehmen? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Dürfe----r d-- S-eisek-rt--h--e-? D----- w-- d-- S---------- h----- D-r-e- w-r d-e S-e-s-k-r-e h-b-n- --------------------------------- Dürfen wir die Speisekarte haben? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Dü--e--wir g-t--nn- z----n? D----- w-- g------- z------ D-r-e- w-r g-t-e-n- z-h-e-? --------------------------- Dürfen wir getrennt zahlen? 0

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!