Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   et midagi tohtima

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [seitsekümmend kolm]

midagi tohtima

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? T-h-- -- j-b---ut--a s--t-? T---- s- j--- a----- s----- T-h-d s- j-b- a-t-g- s-i-a- --------------------------- Tohid sa juba autoga sõita? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Toh-- sa-j--a---k----i -u--? T---- s- j--- a------- j---- T-h-d s- j-b- a-k-h-l- j-u-? ---------------------------- Tohid sa juba alkoholi juua? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? T-h-- -- -u-a ü-si---l-----le-sõ-t-? T---- s- j--- ü--- v--------- s----- T-h-d s- j-b- ü-s- v-l-s-a-l- s-i-a- ------------------------------------ Tohid sa juba üksi välismaale sõita? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) to--i-a t------ t-h-i-a ------- tohtima 0
Ar mes čia galime rūkyti? To--me me-si-- sui-s--ada? T----- m- s--- s---------- T-h-m- m- s-i- s-i-s-t-d-? -------------------------- Tohime me siin suitsetada? 0
Ar čia galima rūkyti? To--b-si-- -u-tseta-a? T---- s--- s---------- T-h-b s-i- s-i-s-t-d-? ---------------------- Tohib siin suitsetada? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? To--- sii- ---di-----------ma-s-a? T---- s--- k-------------- m------ T-h-b s-i- k-e-i-t-a-r-i-a m-k-t-? ---------------------------------- Tohib siin krediitkaardiga maksta? 0
Ar galima sumokėti čekiais? To-ib-si-- --ek----maksta? T---- s--- t------ m------ T-h-b s-i- t-e-i-a m-k-t-? -------------------------- Tohib siin tšekiga maksta? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? To--b-s--- ----l--sula-a-a- m-k-t-? T---- s--- a----- s-------- m------ T-h-b s-i- a-n-l- s-l-r-h-s m-k-t-? ----------------------------------- Tohib siin ainult sularahas maksta? 0
Ar galiu paskambinti? T------- hetke- h-l--t---? T---- m- h----- h--------- T-h-n m- h-t-e- h-l-s-a-a- -------------------------- Tohin ma hetkel helistada? 0
Ar galiu kai ko paklausti? T---n--a--etk-- -i--gi k--i-a? T---- m- h----- m----- k------ T-h-n m- h-t-e- m-d-g- k-s-d-? ------------------------------ Tohin ma hetkel midagi küsida? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? T-hin -- --tkel--i--g- ö---a? T---- m- h----- m----- ö----- T-h-n m- h-t-e- m-d-g- ö-l-a- ----------------------------- Tohin ma hetkel midagi öelda? 0
Jam negalima miegoti parke. T- -----hi -a--is ma-ada. T- e- t--- p----- m------ T- e- t-h- p-r-i- m-g-d-. ------------------------- Ta ei tohi pargis magada. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. T- ei ---- au--s-m---da. T- e- t--- a---- m------ T- e- t-h- a-t-s m-g-d-. ------------------------ Ta ei tohi autos magada. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Ta-e- ---i--on--j----s --g-d-. T- e- t--- r---------- m------ T- e- t-h- r-n-i-a-m-s m-g-d-. ------------------------------ Ta ei tohi rongijaamas magada. 0
Ar galime sėstis? Toh--- -e -s-ud-? T----- m- i------ T-h-m- m- i-t-d-? ----------------- Tohime me istuda? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? To--m- ---m-nüüd s-a--? T----- m- m----- s----- T-h-m- m- m-n-ü- s-a-a- ----------------------- Tohime me menüüd saada? 0
Ar galime sumokėti atskirai? T--ime--- --a-di----sta? T----- m- e----- m------ T-h-m- m- e-a-d- m-k-t-? ------------------------ Tohime me eraldi maksta? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!