Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   fi saada tehdä jotakin

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [seitsemänkymmentäkolme]

saada tehdä jotakin

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Saatko ---aj-a a--oa? S----- j- a--- a----- S-a-k- j- a-a- a-t-a- --------------------- Saatko jo ajaa autoa? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Saatk- ----uoda-alk--o---? S----- j- j---- a--------- S-a-k- j- j-o-a a-k-h-l-a- -------------------------- Saatko jo juoda alkoholia? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? S-a-ko -o m-nn---ks---ul--ma-lle? S----- j- m---- y---- u---------- S-a-k- j- m-n-ä y-s-n u-k-m-i-l-? --------------------------------- Saatko jo mennä yksin ulkomaille? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) sa-da s---- s-a-a ----- saada 0
Ar mes čia galime rūkyti? S---m--- p-lt-----ä-l--? S------- p------ t------ S-a-m-k- p-l-t-a t-ä-l-? ------------------------ Saammeko polttaa täällä? 0
Ar čia galima rūkyti? Sa-----ääl-ä-pol---a? S---- t----- p------- S-a-o t-ä-l- p-l-t-a- --------------------- Saako täällä polttaa? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Sa-ko t-ä-l- m--saa--u--to-----lla? S---- t----- m----- l-------------- S-a-o t-ä-l- m-k-a- l-o-t-k-r-i-l-? ----------------------------------- Saako täällä maksaa luottokortilla? 0
Ar galima sumokėti čekiais? S-a-o ---llä--a--a- ---ki---? S---- t----- m----- s-------- S-a-o t-ä-l- m-k-a- s-e-i-l-? ----------------------------- Saako täällä maksaa shekillä? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? S-a-o ma-s-a-v-in k--ei----ä? S---- m----- v--- k---------- S-a-o m-k-a- v-i- k-t-i-e-l-? ----------------------------- Saako maksaa vain käteisellä? 0
Ar galiu paskambinti? Saa--- ----t-a? S----- s------- S-a-k- s-i-t-a- --------------- Saanko soittaa? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Sa-n-o--ys-- jot---n? S----- k---- j------- S-a-k- k-s-ä j-t-k-n- --------------------- Saanko kysyä jotakin? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? S-a-k- sa--- -o-a--n? S----- s---- j------- S-a-k- s-n-a j-t-k-n- --------------------- Saanko sanoa jotakin? 0
Jam negalima miegoti parke. H-n ---saa---kku- p--s----a. H-- e- s-- n----- p--------- H-n e- s-a n-k-u- p-i-t-s-a- ---------------------------- Hän ei saa nukkua puistossa. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. H----i s-a nu-kua -ut--sa. H-- e- s-- n----- a------- H-n e- s-a n-k-u- a-t-s-a- -------------------------- Hän ei saa nukkua autossa. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. H-- -i---a nu-kua -a-ta-ie-sem-l-a. H-- e- s-- n----- r---------------- H-n e- s-a n-k-u- r-u-a-i-a-e-a-l-. ----------------------------------- Hän ei saa nukkua rautatieasemalla. 0
Ar galime sėstis? Saamme-- is-----a? S------- i-------- S-a-m-k- i-t-u-u-? ------------------ Saammeko istuutua? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? V--s-m--k- sa-da-ru-k-l--tan? V--------- s---- r----------- V-i-i-m-k- s-a-a r-o-a-i-t-n- ----------------------------- Voisimmeko saada ruokalistan? 0
Ar galime sumokėti atskirai? S-ammeko -aks-a -r----en? S------- m----- e-------- S-a-m-k- m-k-a- e-i-s-e-? ------------------------- Saammeko maksaa erikseen? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!