Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   hu valamit szabad, lehet (-hat, -het)

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [hetvenhárom]

valamit szabad, lehet (-hat, -het)

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? V-z-t--t-z m-r -ut-t? V--------- m-- a----- V-z-t-e-s- m-r a-t-t- --------------------- Vezethetsz már autót? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? I--t-z -ár--lko----? I----- m-- a-------- I-a-s- m-r a-k-h-l-? -------------------- Ihatsz már alkoholt? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Meh---- -ár-egy--ü--k-lf-d--? M------ m-- e------ k-------- M-h-t-z m-r e-y-d-l k-l-ö-r-? ----------------------------- Mehetsz már egyedül külfödre? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) s----d-(---t- ----) s----- (----- ----- s-a-a- (-h-t- --e-) ------------------- szabad (-hat, -het) 0
Ar mes čia galime rūkyti? Do------h-t----i--? D------------- i--- D-h-n-o-h-t-n- i-t- ------------------- Dohányozhatunk itt? 0
Ar čia galima rūkyti? S-a--- it- -------z-i? S----- i-- d---------- S-a-a- i-t d-h-n-o-n-? ---------------------- Szabad itt dohányozni? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? (----a-- -e--t-i-t-hit--k-r-yá-al--i--tn-? (------- L---- i-- h------------- f------- (-z-b-d- L-h-t i-t h-t-l-á-t-á-a- f-z-t-i- ------------------------------------------ (Szabad) Lehet itt hitelkártyával fizetni? 0
Ar galima sumokėti čekiais? (Szaba-- ---e- --t---ekk-- -i--t-i? (------- L---- i-- c------ f------- (-z-b-d- L-h-t i-t c-e-k-l f-z-t-i- ----------------------------------- (Szabad) Lehet itt csekkel fizetni? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? C------szpén-zel lehe- fiz-t-i? C--- k---------- l---- f------- C-a- k-s-p-n-z-l l-h-t f-z-t-i- ------------------------------- Csak készpénzzel lehet fizetni? 0
Ar galiu paskambinti? Sz-ba- -e-ef----n--? S----- t------------ S-a-a- t-l-f-n-l-o-? -------------------- Szabad telefonálnom? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Kérdezhet------ami-? K---------- v------- K-r-e-h-t-k v-l-m-t- -------------------- Kérdezhetek valamit? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? M-ndha-o- v-la-i-? M-------- v------- M-n-h-t-k v-l-m-t- ------------------ Mondhatok valamit? 0
Jam negalima miegoti parke. Ne--alu--at a-pa-k-a-. N-- a------ a p------- N-m a-u-h-t a p-r-b-n- ---------------------- Nem aludhat a parkban. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. N-m alu---t a--aut-ba-. N-- a------ a- a------- N-m a-u-h-t a- a-t-b-n- ----------------------- Nem aludhat az autóban. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. N-m------at --pá--a--var-n. N-- a------ a p------------ N-m a-u-h-t a p-l-a-d-a-o-. --------------------------- Nem aludhat a pályaudvaron. 0
Ar galime sėstis? L-ü-he-ün-? L---------- L-ü-h-t-n-? ----------- Leülhetünk? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? K--ha--nk eg---t--p-t? K-------- e-- é------- K-p-a-u-k e-y é-l-p-t- ---------------------- Kaphatunk egy étlapot? 0
Ar galime sumokėti atskirai? F---th-t--k--ü---? F---------- k----- F-z-t-e-ü-k k-l-n- ------------------ Fizethetünk külön? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!