Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   it potere

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [settantatré]

potere

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Pu-i gi--g-i--re? P--- g-- g------- P-o- g-à g-i-a-e- ----------------- Puoi già guidare? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? P--------be-e-a----? P--- g-- b--- a----- P-o- g-à b-r- a-c-l- -------------------- Puoi già bere alcol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? P------- an-ar- al-’--------a -o-o? P--- g-- a----- a--------- d- s---- P-o- g-à a-d-r- a-l-e-t-r- d- s-l-? ----------------------------------- Puoi già andare all’estero da solo? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) p-ter--- --ere i- ----e-s- -i p----- / a---- i- p------- d- p-t-r- / a-e-e i- p-r-e-s- d- ----------------------------- potere / avere il permesso di 0
Ar mes čia galime rūkyti? Po----m- ----re qu-? P------- f----- q--- P-s-i-m- f-m-r- q-i- -------------------- Possiamo fumare qui? 0
Ar čia galima rūkyti? È p---es-o f-m-re--u-? È p------- f----- q--- È p-r-e-s- f-m-r- q-i- ---------------------- È permesso fumare qui? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? S--può p--ar---on -a -a--- d--cr--ito? S- p-- p----- c-- l- c---- d- c------- S- p-ò p-g-r- c-n l- c-r-a d- c-e-i-o- -------------------------------------- Si può pagare con la carta di credito? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Si-pu-----are -o- un -s--g-o? S- p-- p----- c-- u- a------- S- p-ò p-g-r- c-n u- a-s-g-o- ----------------------------- Si può pagare con un assegno? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? S--pu--pag--e-sol- -n c----n--? S- p-- p----- s--- i- c-------- S- p-ò p-g-r- s-l- i- c-n-a-t-? ------------------------------- Si può pagare solo in contanti? 0
Ar galiu paskambinti? Posso---l--o--re u----me-to? P---- t--------- u- m------- P-s-o t-l-f-n-r- u- m-m-n-o- ---------------------------- Posso telefonare un momento? 0
Ar galiu kai ko paklausti? P---- ch---er--q---c-sa? P---- c------- q-------- P-s-o c-i-d-r- q-a-c-s-? ------------------------ Posso chiedere qualcosa? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Po-so d--e---a-c--a? P---- d--- q-------- P-s-o d-r- q-a-c-s-? -------------------- Posso dire qualcosa? 0
Jam negalima miegoti parke. No----ò d-r---e al----co. N-- p-- d------ a- p----- N-n p-ò d-r-i-e a- p-r-o- ------------------------- Non può dormire al parco. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. No---uò dor-----i- -u-----m--ch---. N-- p-- d------ i- a--- / m-------- N-n p-ò d-r-i-e i- a-t- / m-c-h-n-. ----------------------------------- Non può dormire in auto / macchina. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. No- pu---o-m-r- i- st------. N-- p-- d------ i- s-------- N-n p-ò d-r-i-e i- s-a-i-n-. ---------------------------- Non può dormire in stazione. 0
Ar galime sėstis? P-ssi-mo -e-e-c-? P------- s------- P-s-i-m- s-d-r-i- ----------------- Possiamo sederci? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Possiam- a-ere i- -enu? P------- a---- i- m---- P-s-i-m- a-e-e i- m-n-? ----------------------- Possiamo avere il menu? 0
Ar galime sumokėti atskirai? P---iam- ---ar--s--ara-----t-? P------- p----- s------------- P-s-i-m- p-g-r- s-p-r-t-m-n-e- ------------------------------ Possiamo pagare separatamente? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!