Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   ku to be allowed to

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [heftê û sê]

to be allowed to

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Êd- d----- j- b- a------ t- y- t-------- h---? Êdî destûr ji bo ajotina te ye tirimpêlê heye? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Êd- d----- j- b- v-------- t- y- a----- h---? Êdî destûr ji bo vexwarina te ye alkolê heye? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Êd- d----- j- b- d-------- t- y- d------ w---- h---? Êdî destûr ji bo derketina te ye derveyê welêt heye? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) jê h----- k---n jê hatin, karîn 0
Ar mes čia galime rūkyti? Em d------ l- v-- c------- b------? Em dikarin li vir cixareyê bikêşin? 0
Ar čia galima rūkyti? Li v-- c----- t- k-------? Li vir cixare tê kêşandin? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Bi q---- q------ t- d----? Bi qarta qrediyê tê dayîn? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Bi ç--- t- d----? Bi çekê tê dayîn? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Bi t--- p---- t- d----? Bi tenê pêşin tê dayîn? 0
Ar galiu paskambinti? Ez d------ t--------- b----? Ez dikarim têlefonekê bikim? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Ez d------ t------ b-------? Ez dikarim tiştekî bipirsim? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Ez d------ t------ b------? Ez dikarim tiştekî bibêjim? 0
Jam negalima miegoti parke. Ew n----- l- p---- r-----. Ew nikare li parqê rakeve. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. Ew n----- d- o-------- d- r-----. Ew nikare di otomobîlê de rakeve. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Ew n----- l- î------ t---- r-----. Ew nikare li îstgeha trênê rakeve. 0
Ar galime sėstis? Em d------ r----? Em dikarin rûnên? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Em d------ q---- m----- w-------? Em dikarin qarta menûyê wergirin? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Em d------ j- h-- c--- b----? Em dikarin ji hev cuda bidin? 0

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!