Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   mk нешто смее

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [седумдесет и три]

73 [syedoomdyesyet i tri]

нешто смее

[nyeshto smyeye]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? См-е---- -е-- д- в--и--ав--мо--л? С---- л- в--- д- в---- а--------- С-е-ш л- в-ќ- д- в-з-ш а-т-м-б-л- --------------------------------- Смееш ли веќе да возиш автомобил? 0
Sm-ey-sh l- --e--ye d- ---is- -----ob--? S------- l- v------ d- v----- a--------- S-y-y-s- l- v-e-j-e d- v-z-s- a-t-m-b-l- ---------------------------------------- Smyeyesh li vyekjye da vozish avtomobil?
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Смее- -- веќе-да пие- а-к-х--? С---- л- в--- д- п--- а------- С-е-ш л- в-ќ- д- п-е- а-к-х-л- ------------------------------ Смееш ли веќе да пиеш алкохол? 0
Sm-e-e-h li---e-jye-da -iy------ko-ho-? S------- l- v------ d- p----- a-------- S-y-y-s- l- v-e-j-e d- p-y-s- a-k-k-o-? --------------------------------------- Smyeyesh li vyekjye da piyesh alkokhol?
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? С-ее- ли--е-е с-м /-са----а-па--ваш--- с--ан---о? С---- л- в--- с-- / с--- д- п------ в- с--------- С-е-ш л- в-ќ- с-м / с-м- д- п-т-в-ш в- с-р-н-т-о- ------------------------------------------------- Смееш ли веќе сам / сама да патуваш во странство? 0
Smy--e-- -i-v-ekjye------ -ama-da -------s- ---s-ran-tvo? S------- l- v------ s-- / s--- d- p-------- v- s--------- S-y-y-s- l- v-e-j-e s-m / s-m- d- p-t-o-a-h v- s-r-n-t-o- --------------------------------------------------------- Smyeyesh li vyekjye sam / sama da patoovash vo stranstvo?
galėti (turėti leidimą, sutikimą) см-е с--- с-е- ---- смее 0
smy--e s----- s-y-y- ------ smyeye
Ar mes čia galime rūkyti? С-ее-- ли-ов----- пу-им-? С----- л- о--- д- п------ С-е-м- л- о-д- д- п-ш-м-? ------------------------- Смееме ли овде да пушиме? 0
S--eyem-e l--o-d----- -o-s--m-e? S-------- l- o---- d- p--------- S-y-y-m-e l- o-d-e d- p-o-h-m-e- -------------------------------- Smyeyemye li ovdye da pooshimye?
Ar čia galima rūkyti? С-ее -- -вде-да с- п---? С--- л- о--- д- с- п---- С-е- л- о-д- д- с- п-ш-? ------------------------ Смее ли овде да се пуши? 0
S-y-y- ------ye-da--y- p--shi? S----- l- o---- d- s-- p------ S-y-y- l- o-d-e d- s-e p-o-h-? ------------------------------ Smyeye li ovdye da sye pooshi?
Ar galima sumokėti kreditine kortele? М-же----д- се----т--со-к-ед---а ка-ти--а? М--- л- д- с- п---- с- к------- к-------- М-ж- л- д- с- п-а-и с- к-е-и-н- к-р-и-к-? ----------------------------------------- Може ли да се плати со кредитна картичка? 0
M--ye-l- -a-sye--l-t---- kr---i--- -artich--? M---- l- d- s-- p---- s- k-------- k--------- M-ʐ-e l- d- s-e p-a-i s- k-y-d-t-a k-r-i-h-a- --------------------------------------------- Moʐye li da sye plati so kryeditna kartichka?
Ar galima sumokėti čekiais? Може----да--е-плати--- -ек? М--- л- д- с- п---- с- ч--- М-ж- л- д- с- п-а-и с- ч-к- --------------------------- Може ли да се плати со чек? 0
M---- -i d- --- -la-- so --y-k? M---- l- d- s-- p---- s- c----- M-ʐ-e l- d- s-e p-a-i s- c-y-k- ------------------------------- Moʐye li da sye plati so chyek?
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Мо-е--и д- -е-п--ти--а-о-в- ------? М--- л- д- с- п---- с--- в- г------ М-ж- л- д- с- п-а-и с-м- в- г-т-в-? ----------------------------------- Може ли да се плати само во готово? 0
Mo-y--l--d--sy------i-s-mo-vo--u-to-o? M---- l- d- s-- p---- s--- v- g------- M-ʐ-e l- d- s-e p-a-i s-m- v- g-o-o-o- -------------------------------------- Moʐye li da sye plati samo vo guotovo?
Ar galiu paskambinti? С-е-м ---с--о -а тел---н----? С---- л- с--- д- т----------- С-е-м л- с-м- д- т-л-ф-н-р-м- ----------------------------- Смеам ли само да телефонирам? 0
S-yea- li --mo--a -yely-f-nir-m? S----- l- s--- d- t------------- S-y-a- l- s-m- d- t-e-y-f-n-r-m- -------------------------------- Smyeam li samo da tyelyefoniram?
Ar galiu kai ko paklausti? С-е---л---ам-----пра----н-ш-о? С---- л- с--- д- п----- н----- С-е-м л- с-м- д- п-а-а- н-ш-о- ------------------------------ Смеам ли само да прашам нешто? 0
S--e-m--i s-mo da pr-s-a----e-ht-? S----- l- s--- d- p------ n------- S-y-a- l- s-m- d- p-a-h-m n-e-h-o- ---------------------------------- Smyeam li samo da prasham nyeshto?
Ar galiu kai ką pasakyti? С-еам -и --мо-да--а-а---ешто? С---- л- с--- д- к---- н----- С-е-м л- с-м- д- к-ж-м н-ш-о- ----------------------------- Смеам ли само да кажам нешто? 0
S-y-am-l---am- ------am-nyes-to? S----- l- s--- d- k---- n------- S-y-a- l- s-m- d- k-ʐ-m n-e-h-o- -------------------------------- Smyeam li samo da kaʐam nyeshto?
Jam negalima miegoti parke. То---е-см-е -а сп-е-во ---кот. Т-- н- с--- д- с--- в- п------ Т-ј н- с-е- д- с-и- в- п-р-о-. ------------------------------ Тој не смее да спие во паркот. 0
T-ј n-e sm-ey---a ----e v---a--ot. T-- n-- s----- d- s---- v- p------ T-ј n-e s-y-y- d- s-i-e v- p-r-o-. ---------------------------------- Toј nye smyeye da spiye vo parkot.
Jam negalima miegoti automobilyje. Тој-н- смее -а-сп-- во---том-билот. Т-- н- с--- д- с--- в- а----------- Т-ј н- с-е- д- с-и- в- а-т-м-б-л-т- ----------------------------------- Тој не смее да спие во автомобилот. 0
To- ny- -m-e-e-d- sp-y- vo---t-mo-i-ot. T-- n-- s----- d- s---- v- a----------- T-ј n-e s-y-y- d- s-i-e v- a-t-m-b-l-t- --------------------------------------- Toј nye smyeye da spiye vo avtomobilot.
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. То-----с-е- да--п-е-на-желе-н--к--а ста-иц-. Т-- н- с--- д- с--- н- ж----------- с------- Т-ј н- с-е- д- с-и- н- ж-л-з-и-к-т- с-а-и-а- -------------------------------------------- Тој не смее да спие на железничката станица. 0
T-- ----smye-e -- s-i-e-n--ʐ---yezni---ata-s-anitza. T-- n-- s----- d- s---- n- ʐ-------------- s-------- T-ј n-e s-y-y- d- s-i-e n- ʐ-e-y-z-i-h-a-a s-a-i-z-. ---------------------------------------------------- Toј nye smyeye da spiye na ʐyelyeznichkata stanitza.
Ar galime sėstis? С--ем---- д--седне--? С----- л- д- с------- С-е-м- л- д- с-д-е-е- --------------------- Смееме ли да седнеме? 0
S--e---ye -i da --e-ny---e? S-------- l- d- s---------- S-y-y-m-e l- d- s-e-n-e-y-? --------------------------- Smyeyemye li da syednyemye?
Ar galime gauti valgiaraštį? С-еем--л-----г--д--и-м- -енит-? С----- л- д- г- д------ м------ С-е-м- л- д- г- д-б-е-е м-н-т-? ------------------------------- Смееме ли да го добиеме менито? 0
Sm--y--y- -- da--u--d--i--mye m-e-i-o? S-------- l- d- g-- d-------- m------- S-y-y-m-e l- d- g-o d-b-y-m-e m-e-i-o- -------------------------------------- Smyeyemye li da guo dobiyemye myenito?
Ar galime sumokėti atskirai? Сме----л- д- ------е-о-в-ено? С----- л- д- п------ о------- С-е-м- л- д- п-а-и-е о-в-е-о- ----------------------------- Смееме ли да платиме одвоено? 0
S-yeye-y--l---a ----imye o-voyeno? S-------- l- d- p------- o-------- S-y-y-m-e l- d- p-a-i-y- o-v-y-n-? ---------------------------------- Smyeyemye li da platimye odvoyeno?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!