Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   ro „a avea voie” ceva

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [şaptezeci şi trei]

„a avea voie” ceva

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? A- v--- să c-nduci d-j-? A- v--- s- c------ d---- A- v-i- s- c-n-u-i d-j-? ------------------------ Ai voie să conduci deja? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? A----i- -ă---i -e-a--lco-l? A- v--- s- b-- d--- a------ A- v-i- s- b-i d-j- a-c-o-? --------------------------- Ai voie să bei deja alcool? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Ai-v--e să-c-l-t-re--i--e-a---n--- -n-st--i-ă--t-? A- v--- s- c---------- d--- s----- î- s----------- A- v-i- s- c-l-t-r-ş-i d-j- s-n-u- î- s-r-i-ă-a-e- -------------------------------------------------- Ai voie să călătoreşti deja singur în străinătate? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) a-a-ea v--e a a--- v--- a a-e- v-i- ----------- a avea voie 0
Ar mes čia galime rūkyti? Av-m--oie ---f--ăm aici? A--- v--- s- f---- a---- A-e- v-i- s- f-m-m a-c-? ------------------------ Avem voie să fumăm aici? 0
Ar čia galima rūkyti? Se --at------ ----? S- p---- f--- a---- S- p-a-e f-m- a-c-? ------------------- Se poate fuma aici? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Se ----e-pl-t---u ca-te--e cre---? S- p---- p---- c- c---- d- c------ S- p-a-e p-ă-i c- c-r-e d- c-e-i-? ---------------------------------- Se poate plăti cu carte de credit? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Se-p-a-e-p-ăti -- -e-? S- p---- p---- c- c--- S- p-a-e p-ă-i c- c-c- ---------------------- Se poate plăti cu cec? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? S- --ate-pl-t- nu----ca-h? S- p---- p---- n---- c---- S- p-a-e p-ă-i n-m-i c-s-? -------------------------- Se poate plăti numai cash? 0
Ar galiu paskambinti? A-------s--d-- ş- e-----t-l--o-? A- v--- s- d-- ş- e- u- t------- A- v-i- s- d-u ş- e- u- t-l-f-n- -------------------------------- Am voie să dau şi eu un telefon? 0
Ar galiu kai ko paklausti? A---o-e-să înt-e- -- -u-cev-? A- v--- s- î----- ş- e- c---- A- v-i- s- î-t-e- ş- e- c-v-? ----------------------------- Am voie să întreb şi eu ceva? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? A- voi- ----p-- şi ----e-a? A- v--- s- s--- ş- e- c---- A- v-i- s- s-u- ş- e- c-v-? --------------------------- Am voie să spun şi eu ceva? 0
Jam negalima miegoti parke. Nu-are -oi--s---o---- ---pa-c. N- a-- v--- s- d----- î- p---- N- a-e v-i- s- d-a-m- î- p-r-. ------------------------------ Nu are voie să doarmă în parc. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. Nu -r--voie să doarmă--------nă. N- a-- v--- s- d----- î- m------ N- a-e v-i- s- d-a-m- î- m-ş-n-. -------------------------------- Nu are voie să doarmă în maşină. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. N- -re--oie -ă-do------- gar-. N- a-- v--- s- d----- î- g---- N- a-e v-i- s- d-a-m- î- g-r-. ------------------------------ Nu are voie să doarmă în gară. 0
Ar galime sėstis? Put-m-lu- loc? P---- l-- l--- P-t-m l-a l-c- -------------- Putem lua loc? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Ne---ţi-v- ----m--en--l? N- d--- v- r---- m------ N- d-ţ- v- r-g-m m-n-u-? ------------------------ Ne daţi vă rugăm meniul? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Put-- p---i--epa-a-? P---- p---- s------- P-t-m p-ă-i s-p-r-t- -------------------- Putem plăti separat? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!