Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   ru Можно (разрешается) (что-то делать)

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [семьдесят три]

73 [semʹdesyat tri]

Можно (разрешается) (что-то делать)

[Mozhno (razreshayetsya) (chto-to delatʹ)]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rusų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Т-б- -ж- --ж-- -од-----ашин-? Т--- у-- м---- в----- м------ Т-б- у-е м-ж-о в-д-т- м-ш-н-? ----------------------------- Тебе уже можно водить машину? 0
Te-e uz-- --z-no-v---t--m-s--n-? T--- u--- m----- v----- m------- T-b- u-h- m-z-n- v-d-t- m-s-i-u- -------------------------------- Tebe uzhe mozhno voditʹ mashinu?
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Те---уже --жн--п-ть -лкоголь? Т--- у-- м---- п--- а-------- Т-б- у-е м-ж-о п-т- а-к-г-л-? ----------------------------- Тебе уже можно пить алкоголь? 0
Te-- uz-e---z-----i---alk-g-l-? T--- u--- m----- p--- a-------- T-b- u-h- m-z-n- p-t- a-k-g-l-? ------------------------------- Tebe uzhe mozhno pitʹ alkogolʹ?
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Теб---же можно -дн-му--- ----иц-? Т--- у-- м---- о----- з- г------- Т-б- у-е м-ж-о о-н-м- з- г-а-и-у- --------------------------------- Тебе уже можно одному за границу? 0
Teb- ---e--o-h-- o-nomu--a-gran----? T--- u--- m----- o----- z- g-------- T-b- u-h- m-z-n- o-n-m- z- g-a-i-s-? ------------------------------------ Tebe uzhe mozhno odnomu za granitsu?
galėti (turėti leidimą, sutikimą) Можн--(ра--е-а----)-(----то --лат-) М---- (------------ (------ д------ М-ж-о (-а-р-ш-е-с-) (-т---о д-л-т-) ----------------------------------- Можно (разрешается) (что-то делать) 0
M-z-no -r--re-----sya--(-----to---la--) M----- (-------------- (------- d------ M-z-n- (-a-r-s-a-t-y-) (-h-o-t- d-l-t-) --------------------------------------- Mozhno (razreshaetsya) (chto-to delatʹ)
Ar mes čia galime rūkyti? Нам -о-----------ур---? Н-- м---- з---- к------ Н-м м-ж-о з-е-ь к-р-т-? ----------------------- Нам можно здесь курить? 0
N-m --zhno z---ʹ-ku-i--? N-- m----- z---- k------ N-m m-z-n- z-e-ʹ k-r-t-? ------------------------ Nam mozhno zdesʹ kuritʹ?
Ar čia galima rūkyti? З-е-------о-кури-ь? З---- м---- к------ З-е-ь м-ж-о к-р-т-? ------------------- Здесь можно курить? 0
Zd----m---n--k---tʹ? Z---- m----- k------ Z-e-ʹ m-z-n- k-r-t-? -------------------- Zdesʹ mozhno kuritʹ?
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Мож-о з----ти---кр-д-т--й-к--т----й? М---- з-------- к-------- к--------- М-ж-о з-п-а-и-ь к-е-и-н-й к-р-о-к-й- ------------------------------------ Можно заплатить кредитной карточкой? 0
Mo--n---ap-a-i-ʹ ---dit-oy --rt-c-koy? M----- z-------- k-------- k---------- M-z-n- z-p-a-i-ʹ k-e-i-n-y k-r-o-h-o-? -------------------------------------- Mozhno zaplatitʹ kreditnoy kartochkoy?
Ar galima sumokėti čekiais? Можно-з-пла--ть-ч----? М---- з-------- ч----- М-ж-о з-п-а-и-ь ч-к-м- ---------------------- Можно заплатить чеком? 0
Mo-h---z---at--ʹ---e--m? M----- z-------- c------ M-z-n- z-p-a-i-ʹ c-e-o-? ------------------------ Mozhno zaplatitʹ chekom?
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? М-ж-о--а-лат-т--т-л-к- ---ич-ы-и? М---- з-------- т----- н--------- М-ж-о з-п-а-и-ь т-л-к- н-л-ч-ы-и- --------------------------------- Можно заплатить только наличными? 0
Mo-hn---ap--t--ʹ---l--- nali-h-ymi? M----- z-------- t----- n---------- M-z-n- z-p-a-i-ʹ t-l-k- n-l-c-n-m-? ----------------------------------- Mozhno zaplatitʹ tolʹko nalichnymi?
Ar galiu paskambinti? Мо--о--ыст-ен-к- п---о-и--? М---- б--------- п--------- М-ж-о б-с-р-н-к- п-з-о-и-ь- --------------------------- Можно быстренько позвонить? 0
M-z-no---s-r-nʹ-o -ozvoni--? M----- b--------- p--------- M-z-n- b-s-r-n-k- p-z-o-i-ʹ- ---------------------------- Mozhno bystrenʹko pozvonitʹ?
Ar galiu kai ko paklausti? М-ж-- --стр-н-к- ко--ч-о-спр-с--ь? М---- б--------- к------ с-------- М-ж-о б-с-р-н-к- к-е-ч-о с-р-с-т-? ---------------------------------- Можно быстренько кое-что спросить? 0
M---no-b--t--nʹ-- k--e-ch----pr---t-? M----- b--------- k-------- s-------- M-z-n- b-s-r-n-k- k-y---h-o s-r-s-t-? ------------------------------------- Mozhno bystrenʹko koye-chto sprositʹ?
Ar galiu kai ką pasakyti? М-жно--не ч-о--о ---з--ь? М---- м-- ч----- с------- М-ж-о м-е ч-о-т- с-а-а-ь- ------------------------- Можно мне что-то сказать? 0
Moz----m-e -h-o-to-skaz-t-? M----- m-- c------ s------- M-z-n- m-e c-t---o s-a-a-ʹ- --------------------------- Mozhno mne chto-to skazatʹ?
Jam negalima miegoti parke. Е-----ль-- ---ть-в-парк-. Е-- н----- с---- в п----- Е-у н-л-з- с-а-ь в п-р-е- ------------------------- Ему нельзя спать в парке. 0
Y-m- --lʹzy--sp-t- - pa-k-. Y--- n------ s---- v p----- Y-m- n-l-z-a s-a-ʹ v p-r-e- --------------------------- Yemu nelʹzya spatʹ v parke.
Jam negalima miegoti automobilyje. Ем---ель-я--п-ть-- -а--не. Е-- н----- с---- в м------ Е-у н-л-з- с-а-ь в м-ш-н-. -------------------------- Ему нельзя спать в машине. 0
Ye-u -e-ʹ-ya spa-ʹ --m--hi--. Y--- n------ s---- v m------- Y-m- n-l-z-a s-a-ʹ v m-s-i-e- ----------------------------- Yemu nelʹzya spatʹ v mashine.
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Ем- -е--з--с-ат--на---к--ле. Е-- н----- с---- н- в------- Е-у н-л-з- с-а-ь н- в-к-а-е- ---------------------------- Ему нельзя спать на вокзале. 0
Y-----e-------p--ʹ-n---o-zal-. Y--- n------ s---- n- v------- Y-m- n-l-z-a s-a-ʹ n- v-k-a-e- ------------------------------ Yemu nelʹzya spatʹ na vokzale.
Ar galime sėstis? Н-м можн---р--е-т-? Н-- м---- п-------- Н-м м-ж-о п-и-е-т-? ------------------- Нам можно присесть? 0
N-m ----no-pr-sestʹ? N-- m----- p-------- N-m m-z-n- p-i-e-t-? -------------------- Nam mozhno prisestʹ?
Ar galime gauti valgiaraštį? Мож-о---м-п-с--тре-- -ен-? М---- н-- п--------- м---- М-ж-о н-м п-с-о-р-т- м-н-? -------------------------- Можно нам посмотреть меню? 0
M-zhno-n-- p-smo-r-tʹ-----u? M----- n-- p--------- m----- M-z-n- n-m p-s-o-r-t- m-n-u- ---------------------------- Mozhno nam posmotretʹ menyu?
Ar galime sumokėti atskirai? Мож-- нам заплат--ь--а-----н-? М---- н-- з-------- р--------- М-ж-о н-м з-п-а-и-ь р-з-е-ь-о- ------------------------------ Можно нам заплатить раздельно? 0
Mo-hn- -am-------itʹ -a--e-ʹ-o? M----- n-- z-------- r--------- M-z-n- n-m z-p-a-i-ʹ r-z-e-ʹ-o- ------------------------------- Mozhno nam zaplatitʹ razdelʹno?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!