Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   sl nekaj smeti (nekaj lahko)

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [triinsedemdeset]

nekaj smeti (nekaj lahko)

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? A-i-ž- -m-š--oz----avt-? A-- ž- s--- v----- a---- A-i ž- s-e- v-z-t- a-t-? ------------------------ Ali že smeš voziti avto? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? A-i-ž- --eš--živ-t- -l-o-o-? A-- ž- s--- u------ a------- A-i ž- s-e- u-i-a-i a-k-h-l- ---------------------------- Ali že smeš uživati alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? A-i že smeš--am-----o--v-t-----uj-n-? A-- ž- s--- s----- p------- v t------ A-i ž- s-e- s-m-a- p-t-v-t- v t-j-n-? ------------------------------------- Ali že smeš sam(a) potovati v tujino? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) sme---(-a---) s---- (------ s-e-i (-a-k-) ------------- smeti (lahko) 0
Ar mes čia galime rūkyti? S-emo tuka----d---? S---- t---- k------ S-e-o t-k-j k-d-t-? ------------------- Smemo tukaj kaditi? 0
Ar čia galima rūkyti? S- ---ko-tu k-d-? S- l---- t- k---- S- l-h-o t- k-d-? ----------------- Se lahko tu kadi? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Se ---k----ača-s-kred--no-k--ti--? S- l---- p---- s k------- k------- S- l-h-o p-a-a s k-e-i-n- k-r-i-o- ---------------------------------- Se lahko plača s kreditno kartico? 0
Ar galima sumokėti čekiais? S- --h-o plača - --k--? S- l---- p---- s č----- S- l-h-o p-a-a s č-k-m- ----------------------- Se lahko plača s čekom? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Se l-hk----ača----z-go---i-o? S- l---- p---- l- z g-------- S- l-h-o p-a-a l- z g-t-v-n-? ----------------------------- Se lahko plača le z gotovino? 0
Ar galiu paskambinti? L-hko --mo-k--tko----e-oni--m? L---- s--- k----- t----------- L-h-o s-m- k-a-k- t-l-f-n-r-m- ------------------------------ Lahko samo kratko telefoniram? 0
Ar galiu kai ko paklausti? La-ko---mo-n---j vp---a-? L---- s--- n---- v------- L-h-o s-m- n-k-j v-r-š-m- ------------------------- Lahko samo nekaj vprašam? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Lah-o-sa----ek-j -o-em? L---- s--- n---- p----- L-h-o s-m- n-k-j p-v-m- ----------------------- Lahko samo nekaj povem? 0
Jam negalima miegoti parke. On--e--me -pa-i ----rku. O- n- s-- s---- v p----- O- n- s-e s-a-i v p-r-u- ------------------------ On ne sme spati v parku. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. On----sm- s---i-v ---u. O- n- s-- s---- v a---- O- n- s-e s-a-i v a-t-. ----------------------- On ne sme spati v avtu. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. On--- ----s-ati-n--ž-le----k--po---j-. O- n- s-- s---- n- ž--------- p------- O- n- s-e s-a-i n- ž-l-z-i-k- p-s-a-i- -------------------------------------- On ne sme spati na železniški postaji. 0
Ar galime sėstis? S-e-o------? S---- s----- S-e-o s-s-i- ------------ Smemo sesti? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Al- -a-k- dob-mo je--lni--i-t? A-- l---- d----- j------ l---- A-i l-h-o d-b-m- j-d-l-i l-s-? ------------------------------ Ali lahko dobimo jedilni list? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Al---a-k----ačamo loče--? A-- l---- p------ l------ A-i l-h-o p-a-a-o l-č-n-? ------------------------- Ali lahko plačamo ločeno? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!