Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   sq mund

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [shtatёdhjetёetre]

mund

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? A--u-- -----a-ё----aki-ё- tash--? A m--- t-- j----- m------ t------ A m-n- t-i j-p-s- m-k-n-s t-s-m-? --------------------------------- A mund t’i japёsh makinёs tashmё? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? A -un---ё---sh a--oo- --ni? A m--- t- p--- a----- t---- A m-n- t- p-s- a-k-o- t-n-? --------------------------- A mund tё pish alkool tani? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? A-m--d -ё ud--tosh---shtё---tet-t-t---? A m--- t- u------- j----- s------ t---- A m-n- t- u-h-t-s- j-s-t- s-t-t-t t-n-? --------------------------------------- A mund tё udhёtosh jashtё shtetit tani? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) mu-d m--- m-n- ---- mund 0
Ar mes čia galime rūkyti? A -u-d--ё -im- -uhan---t-? A m--- t- p--- d---- k---- A m-n- t- p-m- d-h-n k-t-? -------------------------- A mund tё pimё duhan kёtu? 0
Ar čia galima rūkyti? A---n- ----- duhan-k-t-? A m--- t- p- d---- k---- A m-n- t- p- d-h-n k-t-? ------------------------ A mund tё pi duhan kёtu? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? A--und-t- paguaj me -artё---e-iti? A m--- t- p----- m- k---- k------- A m-n- t- p-g-a- m- k-r-ё k-e-i-i- ---------------------------------- A mund tё paguaj me kartё krediti? 0
Ar galima sumokėti čekiais? A ---d-tё-p-gu-j -e ç-k? A m--- t- p----- m- ç--- A m-n- t- p-g-a- m- ç-k- ------------------------ A mund tё paguaj me çek? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? A m-n- -ё--a---- -----kё--- d-rё? A m--- t- p----- m- l--- n- d---- A m-n- t- p-g-a- m- l-k- n- d-r-? --------------------------------- A mund tё paguaj me lekё nё dorё? 0
Ar galiu paskambinti? A --n---- tel-fo--j--j-herё? A m--- t- t-------- n------- A m-n- t- t-l-f-n-j n-ё-e-ё- ---------------------------- A mund tё telefonoj njёherё? 0
Ar galiu kai ko paklausti? A ---d -ё p-es --r-di-ka? A m--- t- p--- p-- d----- A m-n- t- p-e- p-r d-ç-a- ------------------------- A mund tё pyes pёr diçka? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? A-mun--tё--h-- di-k-? A m--- t- t--- d----- A m-n- t- t-e- d-ç-a- --------------------- A mund tё them diçka? 0
Jam negalima miegoti parke. A--n-k -un- -- -l-j--nё----k. A- n-- m--- t- f---- n- p---- A- n-k m-n- t- f-e-ё n- p-r-. ----------------------------- Ai nuk mund tё flejё nё park. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. A--nu- -----tё -lejё ---maki--. A- n-- m--- t- f---- n- m------ A- n-k m-n- t- f-e-ё n- m-k-n-. ------------------------------- Ai nuk mund tё flejё nё makinё. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Ai -u--m-n- ---fle-ё -----a-i--in e -r-ni-. A- n-- m--- t- f---- n- s-------- e t------ A- n-k m-n- t- f-e-ё n- s-a-i-n-n e t-e-i-. ------------------------------------------- Ai nuk mund tё flejё nё stacionin e trenit. 0
Ar galime sėstis? A -und-t--u-e-i? A m--- t- u----- A m-n- t- u-e-i- ---------------- A mund tё ulemi? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? A ---- t- n- -epni---ny--? A m--- t- n- j---- m------ A m-n- t- n- j-p-i m-n-n-? -------------------------- A mund tё na jepni menynё? 0
Ar galime sumokėti atskirai? A m-n--tё p--u-----v-ç - --ç? A m--- t- p------- v-- e v--- A m-n- t- p-g-a-m- v-ç e v-ç- ----------------------------- A mund tё paguajmё veç e veç? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!