Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   sv få något

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [sjuttiotre]

få något

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? F-r ----e--n---ra --l? F-- d- r---- k--- b--- F-r d- r-d-n k-r- b-l- ---------------------- Får du redan köra bil? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Få-----reda--d---k---l-o-ol? F-- d- r---- d----- a------- F-r d- r-d-n d-i-k- a-k-h-l- ---------------------------- Får du redan dricka alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? F-r-du r--a- -k---n--m--toml-nd-? F-- d- r---- å-- e---- u--------- F-r d- r-d-n å-a e-s-m u-o-l-n-s- --------------------------------- Får du redan åka ensam utomlands? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) f- f- f- -- få 0
Ar mes čia galime rūkyti? Få---- r--a-h-r? F-- v- r--- h--- F-r v- r-k- h-r- ---------------- Får vi röka här? 0
Ar čia galima rūkyti? F---ma- -ö-a-här? F-- m-- r--- h--- F-r m-n r-k- h-r- ----------------- Får man röka här? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? F-r ma--be--la-me--k---o--r-? F-- m-- b----- m-- k--------- F-r m-n b-t-l- m-d k-n-o-o-t- ----------------------------- Får man betala med kontokort? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Få- --n-bet-la-med--heck? F-- m-- b----- m-- c----- F-r m-n b-t-l- m-d c-e-k- ------------------------- Får man betala med check? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Får -a---ar- beta-- kon-an-? F-- m-- b--- b----- k------- F-r m-n b-r- b-t-l- k-n-a-t- ---------------------------- Får man bara betala kontant? 0
Ar galiu paskambinti? Ka---ag f---in-a --r? K-- j-- f- r---- h--- K-n j-g f- r-n-a h-r- --------------------- Kan jag få ringa här? 0
Ar galiu kai ko paklausti? F-- -a--ba-- fr--- o--någ--? F-- j-- b--- f---- o- n----- F-r j-g b-r- f-å-a o- n-g-t- ---------------------------- Får jag bara fråga om något? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Får-ja--b-ra-s--- n-g-t? F-- j-- b--- s--- n----- F-r j-g b-r- s-g- n-g-t- ------------------------ Får jag bara säga något? 0
Jam negalima miegoti parke. Ha--f-r-i-t---o---i --r--n. H-- f-- i--- s--- i p------ H-n f-r i-t- s-v- i p-r-e-. --------------------------- Han får inte sova i parken. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. H-n --r --te --v- i b--en. H-- f-- i--- s--- i b----- H-n f-r i-t- s-v- i b-l-n- -------------------------- Han får inte sova i bilen. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Han -å- -nte-s--a p- ---t-on-n. H-- f-- i--- s--- p- s--------- H-n f-r i-t- s-v- p- s-a-i-n-n- ------------------------------- Han får inte sova på stationen. 0
Ar galime sėstis? F-r--- ta --ats? F-- v- t- p----- F-r v- t- p-a-s- ---------------- Får vi ta plats? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? K-n ----å -en--? K-- v- f- m----- K-n v- f- m-n-n- ---------------- Kan vi få menyn? 0
Ar galime sumokėti atskirai? F-r-vi -e-al----r--ö- sig? F-- v- b----- v-- f-- s--- F-r v- b-t-l- v-r f-r s-g- -------------------------- Får vi betala var för sig? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!