Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 1   »   be штосьці абгрунтоўваць 1

75 [septyniasdešimt penki]

ką pagrįsti 1

ką pagrįsti 1

75 [семдзесят пяць]

75 [semdzesyat pyats’]

штосьці абгрунтоўваць 1

[shtos’tsі abgruntouvats’ 1]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Kodėl neateinate? Ч-м- В- не-пры--з-ц-? Ч--- В- н- п--------- Ч-м- В- н- п-ы-д-е-е- --------------------- Чаму Вы не прыйдзеце? 0
Ch-------n--pryy---ts-? C---- V- n- p---------- C-a-u V- n- p-y-d-e-s-? ----------------------- Chamu Vy ne pryydzetse?
Oras toks blogas. На-вор’- ---о--д---н--. Н------- т---- д------- Н-д-о-’- т-к-е д-э-н-е- ----------------------- Надвор’е такое дрэннае. 0
Nad---’--takoe dre-n--. N------- t---- d------- N-d-o-’- t-k-e d-e-n-e- ----------------------- Nadvor’e takoe drennae.
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas. Я н----ы--у,-б--на-вор-е -ел------энн--. Я н- п------ б- н------- в----- д------- Я н- п-ы-д-, б- н-д-о-’- в-л-м- д-э-н-е- ---------------------------------------- Я не прыйду, бо надвор’е вельмі дрэннае. 0
Ya-n----y--u,-bo na----’e--e--mі--r---ae. Y- n- p------ b- n------- v----- d------- Y- n- p-y-d-, b- n-d-o-’- v-l-m- d-e-n-e- ----------------------------------------- Ya ne pryydu, bo nadvor’e vel’mі drennae.
Kodėl jis neateina? Ч--у ё- не-пр-йд--? Ч--- ё- н- п------- Ч-м- ё- н- п-ы-д-е- ------------------- Чаму ён не прыйдзе? 0
C-a-u-y-- ne--ry-dze? C---- y-- n- p------- C-a-u y-n n- p-y-d-e- --------------------- Chamu yon ne pryydze?
Jo nekvietė. Ё- -е з-прош-н-. Ё- н- з--------- Ё- н- з-п-о-а-ы- ---------------- Ён не запрошаны. 0
E- n- z---o-h-ny. E- n- z---------- E- n- z-p-o-h-n-. ----------------- En ne zaproshany.
Jis neateis, nes jo nekvietė. Ён----пр----е, б---н-н- за-ро-а-ы. Ё- н- п------- б- ё- н- з--------- Ё- н- п-ы-д-е- б- ё- н- з-п-о-а-ы- ---------------------------------- Ён не прыйдзе, бо ён не запрошаны. 0
En--e p-yyd--, -o---n ---z----s----. E- n- p------- b- y-- n- z---------- E- n- p-y-d-e- b- y-n n- z-p-o-h-n-. ------------------------------------ En ne pryydze, bo yon ne zaproshany.
Kodėl tu neateini? Чам---- -е--р-йдз-ш? Ч--- т- н- п-------- Ч-м- т- н- п-ы-д-е-? -------------------- Чаму ты не прыйдзеш? 0
Cha---t- -----yy-z---? C---- t- n- p--------- C-a-u t- n- p-y-d-e-h- ---------------------- Chamu ty ne pryydzesh?
(Aš) neturiu laiko. Я -е---ю ча--. Я н- м-- ч---- Я н- м-ю ч-с-. -------------- Я не маю часу. 0
Ya n- --yu--ha--. Y- n- m--- c----- Y- n- m-y- c-a-u- ----------------- Ya ne mayu chasu.
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko. Я----пр--ду- б- -- маю ч-су. Я н- п------ б- н- м-- ч---- Я н- п-ы-д-, б- н- м-ю ч-с-. ---------------------------- Я не прыйду, бо не маю часу. 0
Ya ne -r-yd-, bo-ne -a------s-. Y- n- p------ b- n- m--- c----- Y- n- p-y-d-, b- n- m-y- c-a-u- ------------------------------- Ya ne pryydu, bo ne mayu chasu.
Kodėl nepasilieki? Чаму -ы не ---та-----? Ч--- т- н- з---------- Ч-м- т- н- з-с-а-е-с-? ---------------------- Чаму ты не застанешся? 0
C---u t- ne z--ta-esh--a? C---- t- n- z------------ C-a-u t- n- z-s-a-e-h-y-? ------------------------- Chamu ty ne zastaneshsya?
(Aš) dar turiu dirbti. Мне -рэ-а----- пр-------. М-- т---- я--- п--------- М-е т-э-а я-ч- п-а-а-а-ь- ------------------------- Мне трэба яшчэ працаваць. 0
M-e---e-- ------e -r-tsa--ts-. M-- t---- y------ p----------- M-e t-e-a y-s-c-e p-a-s-v-t-’- ------------------------------ Mne treba yashche pratsavats’.
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti. Я--е за-танус----- мн--тр--а-яшч----ацав-ць. Я н- з--------- б- м-- т---- я--- п--------- Я н- з-с-а-у-я- б- м-е т-э-а я-ч- п-а-а-а-ь- -------------------------------------------- Я не застануся, бо мне трэба яшчэ працаваць. 0
Ya ne--a--anu-y-, -- mne t-eb- --shc----ra-savats’. Y- n- z---------- b- m-- t---- y------ p----------- Y- n- z-s-a-u-y-, b- m-e t-e-a y-s-c-e p-a-s-v-t-’- --------------------------------------------------- Ya ne zastanusya, bo mne treba yashche pratsavats’.
Kodėl (jūs) jau išeinate? Ч--у Вы -жо -ыход-і--? Ч--- В- ў-- с--------- Ч-м- В- ў-о с-х-д-і-е- ---------------------- Чаму Вы ўжо сыходзіце? 0
C---u Vy -zho-s---o-z--se? C---- V- u--- s----------- C-a-u V- u-h- s-k-o-z-t-e- -------------------------- Chamu Vy uzho sykhodzіtse?
Aš pavargęs / -usi. Я----мі-с--/ ст---л-с-. Я с------- / с--------- Я с-а-і-с- / с-а-і-а-я- ----------------------- Я стаміўся / стамілася. 0
Y---t--і-s-a --st--і-a-ya. Y- s-------- / s---------- Y- s-a-і-s-a / s-a-і-a-y-. -------------------------- Ya stamіusya / stamіlasya.
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi. Я --х-джу,--- -таміў-- / с---і--ся. Я с------- б- с------- / с--------- Я с-х-д-у- б- с-а-і-с- / с-а-і-а-я- ----------------------------------- Я сыходжу, бо стаміўся / стамілася. 0
Ya-sy--o--h----o --am--sya - s-a-іlas-a. Y- s--------- b- s-------- / s---------- Y- s-k-o-z-u- b- s-a-і-s-a / s-a-і-a-y-. ---------------------------------------- Ya sykhodzhu, bo stamіusya / stamіlasya.
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate? Ча-у--ы-ў-- з-яз-жае-е? Ч--- В- ў-- з---------- Ч-м- В- ў-о з-я-д-а-ц-? ----------------------- Чаму Вы ўжо з’язджаеце? 0
Ch--- ------o --y-z--haetse? C---- V- u--- z------------- C-a-u V- u-h- z-y-z-z-a-t-e- ---------------------------- Chamu Vy uzho z’yazdzhaetse?
Jau vėlu. У-о------. У-- п----- У-о п-з-а- ---------- Ужо позна. 0
U----p-zn-. U--- p----- U-h- p-z-a- ----------- Uzho pozna.
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu. Я з’-з--аю,-б- --о --з--. Я з-------- б- ў-- п----- Я з-я-д-а-, б- ў-о п-з-а- ------------------------- Я з’язджаю, бо ўжо позна. 0
Ya -’-a--z-ayu- -o--zho-p--n-. Y- z----------- b- u--- p----- Y- z-y-z-z-a-u- b- u-h- p-z-a- ------------------------------ Ya z’yazdzhayu, bo uzho pozna.

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?

Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…