Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 1   »   fi perustella jotakin 1

75 [septyniasdešimt penki]

ką pagrįsti 1

ką pagrįsti 1

75 [seitsemänkymmentäviisi]

perustella jotakin 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kodėl neateinate? M-ksi-t---t-- t---? M---- t- e--- t---- M-k-i t- e-t- t-l-? ------------------- Miksi te ette tule? 0
Oras toks blogas. O- ------uon- ilma. O- n--- h---- i---- O- n-i- h-o-o i-m-. ------------------- On niin huono ilma. 0
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas. En-tu------s-a il-a on--iin--u-no. E- t---- k---- i--- o- n--- h----- E- t-l-, k-s-a i-m- o- n-i- h-o-o- ---------------------------------- En tule, koska ilma on niin huono. 0
Kodėl jis neateina? M---i-hä- -i-t-le? M---- h-- e- t---- M-k-i h-n e- t-l-? ------------------ Miksi hän ei tule? 0
Jo nekvietė. Hä-tä-ei o---k-----t-. H---- e- o-- k-------- H-n-ä e- o-e k-t-u-t-. ---------------------- Häntä ei ole kutsuttu. 0
Jis neateis, nes jo nekvietė. H-n -- tule,-k-ska -ä----ei --e --ts---u. H-- e- t---- k---- h---- e- o-- k-------- H-n e- t-l-, k-s-a h-n-ä e- o-e k-t-u-t-. ----------------------------------------- Hän ei tule, koska häntä ei ole kutsuttu. 0
Kodėl tu neateini? M-ks- ---- ---t---? M---- s--- e- t---- M-k-i s-n- e- t-l-? ------------------- Miksi sinä et tule? 0
(Aš) neturiu laiko. Min--l- -i-o----ika-. M------ e- o-- a----- M-n-l-a e- o-e a-k-a- --------------------- Minulla ei ole aikaa. 0
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko. M----e- -u--,-kos-- -in---- e--ole--ik--. M--- e- t---- k---- m------ e- o-- a----- M-n- e- t-l-, k-s-a m-n-l-a e- o-e a-k-a- ----------------------------------------- Minä en tule, koska minulla ei ole aikaa. 0
Kodėl nepasilieki? Mi-si-si----t--ä-? M---- s--- e- j--- M-k-i s-n- e- j-ä- ------------------ Miksi sinä et jää? 0
(Aš) dar turiu dirbti. M-n-n-tä-t-- v--l- t-ö-k-nn--l-. M---- t----- v---- t------------ M-n-n t-y-y- v-e-ä t-ö-k-n-e-l-. -------------------------------- Minun täytyy vielä työskennellä. 0
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti. M-nä en---ä--kosk---i--- tä-t-y v-e-ä työ--en--l-ä. M--- e- j--- k---- m---- t----- v---- t------------ M-n- e- j-ä- k-s-a m-n-n t-y-y- v-e-ä t-ö-k-n-e-l-. --------------------------------------------------- Minä en jää, koska minun täytyy vielä työskennellä. 0
Kodėl (jūs) jau išeinate? Mi-si-te-m--et-e-jo? M---- t- m------ j-- M-k-i t- m-n-t-e j-? -------------------- Miksi te menette jo? 0
Aš pavargęs / -usi. O--n--ä--nyt. O--- v------- O-e- v-s-n-t- ------------- Olen väsynyt. 0
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi. M-nä--e-e---k--------n--äsyn--. M--- m----- k---- o--- v------- M-n- m-n-n- k-s-a o-e- v-s-n-t- ------------------------------- Minä menen, koska olen väsynyt. 0
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate? M-k----e lä-d--t- jo? M---- t- l------- j-- M-k-i t- l-h-e-t- j-? --------------------- Miksi te lähdette jo? 0
Jau vėlu. On j--my-h-. O- j- m----- O- j- m-ö-ä- ------------ On jo myöhä. 0
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu. Mi-ä--äh-e-- ko--a -- -o-m--hä. M--- l------ k---- o- j- m----- M-n- l-h-e-, k-s-a o- j- m-ö-ä- ------------------------------- Minä lähden, koska on jo myöhä. 0

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?

Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…