Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 2   »   ca argumentar alguna cosa 2

76 [septyniasdešimt šeši]

ką pagrįsti 2

ką pagrįsti 2

76 [setanta-sis]

argumentar alguna cosa 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Kodėl neatėjai? P-- -uè--o v-- ve--r? P-- q-- n- v-- v----- P-r q-è n- v-s v-n-r- --------------------- Per què no vas venir? 0
(Aš) sirgau. E-t------lalt ---a. E----- m----- / --- E-t-v- m-l-l- / --. ------------------- Estava malalt / -a. 0
(Aš) neatėjau, nes sirgau. N- v-i- v---r p-rquè e-t-v- malalt /---. N- v--- v---- p----- e----- m----- / --- N- v-i- v-n-r p-r-u- e-t-v- m-l-l- / --. ---------------------------------------- No vaig venir perquè estava malalt / -a. 0
Kodėl ji neatėjo? Per què ---va-v-n-----ll--? P-- q-- n- v- v---- (------ P-r q-è n- v- v-n-r (-l-a-? --------------------------- Per què no va venir (ella)? 0
Ji buvo pavargusi. E-ta-a-c-ns-d-. E----- c------- E-t-v- c-n-a-a- --------------- Estava cansada. 0
Ji neatėjo, nes buvo pavargusi. No-v- -e-i-------è-e-t--a c--sa--. N- v- v---- p----- e----- c------- N- v- v-n-r p-r-u- e-t-v- c-n-a-a- ---------------------------------- No va venir perquè estava cansada. 0
Kodėl jis neatėjo? P----u- n-----v---u--(----? P-- q-- n- h- v----- (----- P-r q-è n- h- v-n-u- (-l-)- --------------------------- Per què no ha vingut (ell)? 0
Jis neturėjo noro / nenorėjo. N- en ----- --n-s. N- e- t---- g----- N- e- t-n-a g-n-s- ------------------ No en tenia ganes. 0
Jis neatėjo, nes neturėjo noro / nenorėjo. N- h- vi-gut -e---è -- ----e--- --ne-. N- h- v----- p----- n- e- t---- g----- N- h- v-n-u- p-r-u- n- e- t-n-a g-n-s- -------------------------------------- No ha vingut perquè no en tenia ganes. 0
Kodėl (jūs) neatėjote? Pe- -uè no--eu -i--ut? P-- q-- n- h-- v------ P-r q-è n- h-u v-n-u-? ---------------------- Per què no heu vingut? 0
Mūsų automobilis sugedęs. E- -o-xe s--n- v--e---tllar. E- c---- s---- v- e--------- E- c-t-e s-’-s v- e-p-t-l-r- ---------------------------- El cotxe se’ns va espatllar. 0
(Mes) neatėjome, nes mūsų automobilis sugedęs. N- --m v----t p-r--è e- -o--e se’ns-v--esp--l--r. N- h-- v----- p----- e- c---- s---- v- e--------- N- h-m v-n-u- p-r-u- e- c-t-e s-’-s v- e-p-t-l-r- ------------------------------------------------- No hem vingut perquè el cotxe se’ns va espatllar. 0
Kodėl žmonės neatėjo? Per--uè--- -a vi--ut-la --n-? P-- q-- n- h- v----- l- g---- P-r q-è n- h- v-n-u- l- g-n-? ----------------------------- Per què no ha vingut la gent? 0
Jie pavėlavo / nespėjo į traukinį. H-- p--d-t-el -r--. H-- p----- e- t---- H-n p-r-u- e- t-e-. ------------------- Han perdut el tren. 0
Jie neatėjo, nes pavėlavo į traukinį. No -a--v-n--t------è--an--er--- -- -ren. N- h-- v----- p----- h-- p----- e- t---- N- h-n v-n-u- p-r-u- h-n p-r-u- e- t-e-. ---------------------------------------- No han vingut perquè han perdut el tren. 0
Kodėl (tu) neatėjai? Per què no --s-vi----? P-- q-- n- h-- v------ P-r q-è n- h-s v-n-u-? ---------------------- Per què no has vingut? 0
Man neleido. N- pod--. N- p----- N- p-d-a- --------- No podia. 0
(Aš) neatėjau, nes man neleido. N- -e v----t pe---è--- po--a ------. N- h- v----- p----- n- p---- f------ N- h- v-n-u- p-r-u- n- p-d-a f-r-h-. ------------------------------------ No he vingut perquè no podia fer-ho. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Amerikos indėnų kalbos

Amerikoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Šiaurės Amerikoje pagrindinė kalba yra anglų. Pietų Amerikoje dominuoja ispanų ir portugalų. Visos šios kalbos į Ameriką atkeliavo iš Europos. Prieš kolonizaciją Amerikoje buvo kalbama kitomis kalbomis. Tos kalbos žinomos kaip Amerikos indėnų kalbos. Iki šiol jos nėra pakankamai ištyrinėtos. Tų kalbų įvairovė milžiniška. Manoma, kad Šiaurės Amerikoje gyvuoja apie 60 kalbų šeimų. Pietų Amerikoje jų gali būti net 150. Be to, egzistuoja ir daug izoliuotų kalbų. Visos tos kalbos yra labai skirtingos. Jos panašios vos keletu struktūrų. Dėl šios priežasties jas sunku suklasifikuoti. Jų skirtumus nulėmė Amerikos istorija. Amerika buvo kolonizuota keliais etapais. Pirmieji žmonės Ameriką pasiekė daugiau nei prieš 10 tūkst. metų. Kiekviena populiacija su savimi atsigabeno ir kalbą. Indėnų kalbos labiausiai primena Azijos kalbas. Senovės Amerikos kalbų situacija nėra visur vienoda. Daugelis indėnų kalbų vis dar yra naudojamos Pietų Amerikoje. Tokios kalbos kaip gvarani ar kečua turi milijonus aktyvių gimtakalbių. Dauguma Šiaurės Amerikoje naudotų kalbų beveik išnyko. Šiaurės Amerikos indėnų kultūra ilgą laiką buvo labai engiama. Dėl šios priežasties nyko jų kalbos. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius susidomėjimas jomis išaugo. Sukurta daug programų, skirtų puoselėti ir saugoti šias kalbas. Tad jos vis dėlto dar gali turėti ateitį…