Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 2   »   fi perustella jotakin 2

76 [septyniasdešimt šeši]

ką pagrįsti 2

ką pagrįsti 2

76 [seitsemänkymmentäkuusi]

perustella jotakin 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kodėl neatėjai? Miksi ------l--? M---- e- t------ M-k-i e- t-l-u-? ---------------- Miksi et tullut? 0
(Aš) sirgau. Oli- -i-e-. O--- k----- O-i- k-p-ä- ----------- Olin kipeä. 0
(Aš) neatėjau, nes sirgau. E- -----t- koska--li- -ip-ä. E- t------ k---- o--- k----- E- t-l-u-, k-s-a o-i- k-p-ä- ---------------------------- En tullut, koska olin kipeä. 0
Kodėl ji neatėjo? M-----h-- -i----l-t? M---- h-- e- t------ M-k-i h-n e- t-l-u-? -------------------- Miksi hän ei tullut? 0
Ji buvo pavargusi. H-n-o-i -ä-yn-t. H-- o-- v------- H-n o-i v-s-n-t- ---------------- Hän oli väsynyt. 0
Ji neatėjo, nes buvo pavargusi. Hä---- --ll-----o-k- -li v---ny-. H-- e- t------ k---- o-- v------- H-n e- t-l-u-, k-s-a o-i v-s-n-t- --------------------------------- Hän ei tullut, koska oli väsynyt. 0
Kodėl jis neatėjo? Mik-- -ä---- -u-lut? M---- h-- e- t------ M-k-i h-n e- t-l-u-? -------------------- Miksi hän ei tullut? 0
Jis neturėjo noro / nenorėjo. H---- e--huvit-anu-. H---- e- h---------- H-n-ä e- h-v-t-a-u-. -------------------- Häntä ei huvittanut. 0
Jis neatėjo, nes neturėjo noro / nenorėjo. Hän-e--t---u---kos-- ----ä ei huvi-tan-t. H-- e- t------ k---- h---- e- h---------- H-n e- t-l-u-, k-s-a h-n-ä e- h-v-t-a-u-. ----------------------------------------- Hän ei tullut, koska häntä ei huvittanut. 0
Kodėl (jūs) neatėjote? Mi-s---- e--- -ul--et? M---- t- e--- t------- M-k-i t- e-t- t-l-e-t- ---------------------- Miksi te ette tulleet? 0
Mūsų automobilis sugedęs. A--o-----n r--k-. A------ o- r----- A-t-m-e o- r-k-i- ----------------- Automme on rikki. 0
(Mes) neatėjome, nes mūsų automobilis sugedęs. Me--mme tu----t- k-sk---ei-än-au------on -i-k-. M- e--- t------- k---- m----- a------ o- r----- M- e-m- t-l-e-t- k-s-a m-i-ä- a-t-m-e o- r-k-i- ----------------------------------------------- Me emme tulleet, koska meidän automme on rikki. 0
Kodėl žmonės neatėjo? M---i --mi-et--ivät--ul-eet? M---- i------ e---- t------- M-k-i i-m-s-t e-v-t t-l-e-t- ---------------------------- Miksi ihmiset eivät tulleet? 0
Jie pavėlavo / nespėjo į traukinį. He m-ö--st-i-ä- -u-as-a. H- m----------- j------- H- m-ö-ä-t-i-ä- j-n-s-a- ------------------------ He myöhästyivät junasta. 0
Jie neatėjo, nes pavėlavo į traukinį. H- eiv-----l-eet, -os-a --öh-st-i-ä- j----ta. H- e---- t------- k---- m----------- j------- H- e-v-t t-l-e-t- k-s-a m-ö-ä-t-i-ä- j-n-s-a- --------------------------------------------- He eivät tulleet, koska myöhästyivät junasta. 0
Kodėl (tu) neatėjai? Mi-si-------- t-l-ut? M---- s--- e- t------ M-k-i s-n- e- t-l-u-? --------------------- Miksi sinä et tullut? 0
Man neleido. En-s-anut l--aa. E- s----- l----- E- s-a-u- l-p-a- ---------------- En saanut lupaa. 0
(Aš) neatėjau, nes man neleido. M-nä-en--ullu---k-s-- -------ut lu-a-. M--- e- t------ k---- e- s----- l----- M-n- e- t-l-u-, k-s-a e- s-a-u- l-p-a- -------------------------------------- Minä en tullut, koska en saanut lupaa. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Amerikos indėnų kalbos

Amerikoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Šiaurės Amerikoje pagrindinė kalba yra anglų. Pietų Amerikoje dominuoja ispanų ir portugalų. Visos šios kalbos į Ameriką atkeliavo iš Europos. Prieš kolonizaciją Amerikoje buvo kalbama kitomis kalbomis. Tos kalbos žinomos kaip Amerikos indėnų kalbos. Iki šiol jos nėra pakankamai ištyrinėtos. Tų kalbų įvairovė milžiniška. Manoma, kad Šiaurės Amerikoje gyvuoja apie 60 kalbų šeimų. Pietų Amerikoje jų gali būti net 150. Be to, egzistuoja ir daug izoliuotų kalbų. Visos tos kalbos yra labai skirtingos. Jos panašios vos keletu struktūrų. Dėl šios priežasties jas sunku suklasifikuoti. Jų skirtumus nulėmė Amerikos istorija. Amerika buvo kolonizuota keliais etapais. Pirmieji žmonės Ameriką pasiekė daugiau nei prieš 10 tūkst. metų. Kiekviena populiacija su savimi atsigabeno ir kalbą. Indėnų kalbos labiausiai primena Azijos kalbas. Senovės Amerikos kalbų situacija nėra visur vienoda. Daugelis indėnų kalbų vis dar yra naudojamos Pietų Amerikoje. Tokios kalbos kaip gvarani ar kečua turi milijonus aktyvių gimtakalbių. Dauguma Šiaurės Amerikoje naudotų kalbų beveik išnyko. Šiaurės Amerikos indėnų kultūra ilgą laiką buvo labai engiama. Dėl šios priežasties nyko jų kalbos. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius susidomėjimas jomis išaugo. Sukurta daug programų, skirtų puoselėti ir saugoti šias kalbas. Tad jos vis dėlto dar gali turėti ateitį…