Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   da Adjektiver 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [nioghalvfjerds]

Adjektiver 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Je----- en-bl- ------p-. J-- h-- e- b-- k---- p-- J-g h-r e- b-å k-o-e p-. ------------------------ Jeg har en blå kjole på. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. J-- -------r----jo-- -å. J-- h-- e- r-- k---- p-- J-g h-r e- r-d k-o-e p-. ------------------------ Jeg har en rød kjole på. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Je- -----n--røn---ol---å. J-- h-- e- g--- k---- p-- J-g h-r e- g-ø- k-o-e p-. ------------------------- Jeg har en grøn kjole på. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Jeg ---e- en so-t-----e. J-- k---- e- s--- t----- J-g k-b-r e- s-r- t-s-e- ------------------------ Jeg køber en sort taske. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Je--købe---n -r---t---e. J-- k---- e- b--- t----- J-g k-b-r e- b-u- t-s-e- ------------------------ Jeg køber en brun taske. 0
(Aš) perku baltą rankinę. J-- k--e- en --i- ----e. J-- k---- e- h--- t----- J-g k-b-r e- h-i- t-s-e- ------------------------ Jeg køber en hvid taske. 0
Man reikia naujo automobilio. J----ar -r-g---r en n- -il. J-- h-- b--- f-- e- n- b--- J-g h-r b-u- f-r e- n- b-l- --------------------------- Jeg har brug for en ny bil. 0
Man reikia greito automobilio. J-g-h---bru----- en h-r--g-b-l. J-- h-- b--- f-- e- h----- b--- J-g h-r b-u- f-r e- h-r-i- b-l- ------------------------------- Jeg har brug for en hurtig bil. 0
Man reikia patogaus automobilio. J-g-----b-u- for ---k-m--r--be--b--. J-- h-- b--- f-- e- k---------- b--- J-g h-r b-u- f-r e- k-m-o-t-b-l b-l- ------------------------------------ Jeg har brug for en komfortabel bil. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Dero--e -o- ----e- ---m-l-k--n--. D------ b-- d-- e- g----- k------ D-r-p-e b-r d-r e- g-m-e- k-i-d-. --------------------------------- Deroppe bor der en gammel kvinde. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. De-o----bo--d-- -n---k -vind-. D------ b-- d-- e- t-- k------ D-r-p-e b-r d-r e- t-k k-i-d-. ------------------------------ Deroppe bor der en tyk kvinde. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. D---ede b-r d----- -y-g-rr----v--de. D------ b-- d-- e- n-------- k------ D-r-e-e b-r d-r e- n-s-e-r-g k-i-d-. ------------------------------------ Dernede bor der en nysgerrig kvinde. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Vores--æster -a--r--e--e-------. V---- g----- v-- r--- m--------- V-r-s g-s-e- v-r r-r- m-n-e-k-r- -------------------------------- Vores gæster var rare mennesker. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. V---s---ster--a- hø-lig--me------r. V---- g----- v-- h------ m--------- V-r-s g-s-e- v-r h-f-i-e m-n-e-k-r- ----------------------------------- Vores gæster var høflige mennesker. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. V-res --st-- v-r ---e-es----- me---sk--. V---- g----- v-- i----------- m--------- V-r-s g-s-e- v-r i-t-r-s-a-t- m-n-e-k-r- ---------------------------------------- Vores gæster var interessante mennesker. 0
Aš turiu mielus vaikus. Jeg --r -ø----ø--. J-- h-- s--- b---- J-g h-r s-d- b-r-. ------------------ Jeg har søde børn. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Me- -ab-er-- -a-----k-- ---n. M-- n------- h-- f----- b---- M-n n-b-e-n- h-r f-æ-k- b-r-. ----------------------------- Men naboerne har frække børn. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Er-di-e b-r- --t-ge? E- d--- b--- a------ E- d-n- b-r- a-t-g-? -------------------- Er dine børn artige? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.