Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   fi Adjektiiveja 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [seitsemänkymmentäyhdeksän]

Adjektiiveja 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. M-nu--- on-s-n-nen-m-kko -ä-ll---. M------ o- s------ m---- p-------- M-n-l-a o- s-n-n-n m-k-o p-ä-l-n-. ---------------------------------- Minulla on sininen mekko päälläni. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. M-n---a-on--unain-n----k---ää--äni. M------ o- p------- m---- p-------- M-n-l-a o- p-n-i-e- m-k-o p-ä-l-n-. ----------------------------------- Minulla on punainen mekko päälläni. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Min-ll---n v-hr-- ---ko-p-ä-l---. M------ o- v----- m---- p-------- M-n-l-a o- v-h-e- m-k-o p-ä-l-n-. --------------------------------- Minulla on vihreä mekko päälläni. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Min--os-an -ust-n-la--un. M--- o---- m----- l------ M-n- o-t-n m-s-a- l-u-u-. ------------------------- Minä ostan mustan laukun. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Mi-ä -s-------k-a- l-uk--. M--- o---- r------ l------ M-n- o-t-n r-s-e-n l-u-u-. -------------------------- Minä ostan ruskean laukun. 0
(Aš) perku baltą rankinę. M-nä----a--va--o-sen -a----. M--- o---- v-------- l------ M-n- o-t-n v-l-o-s-n l-u-u-. ---------------------------- Minä ostan valkoisen laukun. 0
Man reikia naujo automobilio. Minä --rvi-s-- -u-en a----. M--- t-------- u---- a----- M-n- t-r-i-s-n u-d-n a-t-n- --------------------------- Minä tarvitsen uuden auton. 0
Man reikia greito automobilio. M--ä tar-i------opea---u---. M--- t-------- n----- a----- M-n- t-r-i-s-n n-p-a- a-t-n- ---------------------------- Minä tarvitsen nopean auton. 0
Man reikia patogaus automobilio. M-----arvi--en mu-ava- -ut-n. M--- t-------- m------ a----- M-n- t-r-i-s-n m-k-v-n a-t-n- ----------------------------- Minä tarvitsen mukavan auton. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. T-ol---y---ällä-asu--van-- nai---. T----- y------- a--- v---- n------ T-o-l- y-h-ä-l- a-u- v-n-a n-i-e-. ---------------------------------- Tuolla ylhäällä asuu vanha nainen. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. T--lla ylhä-------u--l----a-n-in--. T----- y------- a--- l----- n------ T-o-l- y-h-ä-l- a-u- l-h-v- n-i-e-. ----------------------------------- Tuolla ylhäällä asuu lihava nainen. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Tuo-la -l-aal-a--s-u-ut---a--nai-e-. T----- a------- a--- u------ n------ T-o-l- a-h-a-l- a-u- u-e-i-s n-i-e-. ------------------------------------ Tuolla alhaalla asuu utelias nainen. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. V-e------ oli--t --k-vaa-väk-ä. V-------- o----- m------ v----- V-e-a-m-e o-i-a- m-k-v-a v-k-ä- ------------------------------- Vieraamme olivat mukavaa väkeä. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. V-e--am------vat k-h--lia-ta vä--ä. V-------- o----- k---------- v----- V-e-a-m-e o-i-a- k-h-e-i-s-a v-k-ä- ----------------------------------- Vieraamme olivat kohteliasta väkeä. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Vie--a-me o---a- k-i-n--t-v-a--äk-ä. V-------- o----- k----------- v----- V-e-a-m-e o-i-a- k-i-n-s-a-a- v-k-ä- ------------------------------------ Vieraamme olivat kiinnostavaa väkeä. 0
Aš turiu mielus vaikus. Min-l----- ---ttejä lap-i-. M------ o- k------- l------ M-n-l-a o- k-l-t-j- l-p-i-. --------------------------- Minulla on kilttejä lapsia. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. M---a---apu-e-ll--o---enä----tä laps-a. M---- n---------- o- n--------- l------ M-t-a n-a-u-e-l-a o- n-n-k-ä-t- l-p-i-. --------------------------------------- Mutta naapureilla on nenäkkäitä lapsia. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? O-atk----id-- l--s--n---iltte--? O----- t----- l------- k-------- O-a-k- t-i-ä- l-p-e-n- k-l-t-j-? -------------------------------- Ovatko teidän lapsenne kilttejä? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.