Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   hu Melléknevek 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [hetvenkilenc]

Melléknevek 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Egy---- ruha-va- r----m. E-- k-- r--- v-- r------ E-y k-k r-h- v-n r-j-a-. ------------------------ Egy kék ruha van rajtam. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Eg--p--o- ---a-v-n-ra-tam. E-- p---- r--- v-- r------ E-y p-r-s r-h- v-n r-j-a-. -------------------------- Egy piros ruha van rajtam. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Eg- zö-d -uh--v-n-r-j---. E-- z--- r--- v-- r------ E-y z-l- r-h- v-n r-j-a-. ------------------------- Egy zöld ruha van rajtam. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Ve-ze- ----f-k----táskát. V----- e-- f----- t------ V-s-e- e-y f-k-t- t-s-á-. ------------------------- Veszek egy fekete táskát. 0
(Aš) perku rudą rankinę. V-sz-- --y--arna -ás-át. V----- e-- b---- t------ V-s-e- e-y b-r-a t-s-á-. ------------------------ Veszek egy barna táskát. 0
(Aš) perku baltą rankinę. V-sz----gy f---- -ás--t. V----- e-- f---- t------ V-s-e- e-y f-h-r t-s-á-. ------------------------ Veszek egy fehér táskát. 0
Man reikia naujo automobilio. Szükségem--an------j-autóra. S-------- v-- e-- ú- a------ S-ü-s-g-m v-n e-y ú- a-t-r-. ---------------------------- Szükségem van egy új autóra. 0
Man reikia greito automobilio. S-ük-é--m-v---eg--gyor----t---. S-------- v-- e-- g---- a------ S-ü-s-g-m v-n e-y g-o-s a-t-r-. ------------------------------- Szükségem van egy gyors autóra. 0
Man reikia patogaus automobilio. S---sé--m---- -gy--én-el--s autóra. S-------- v-- e-- k-------- a------ S-ü-s-g-m v-n e-y k-n-e-m-s a-t-r-. ----------------------------------- Szükségem van egy kényelmes autóra. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Ot---fent e-y--dős-n- -ak--. O--- f--- e-- i--- n- l----- O-t- f-n- e-y i-ő- n- l-k-k- ---------------------------- Ott, fent egy idős nő lakik. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. O-t---ent--gy ------nő -a---. O--- f--- e-- k---- n- l----- O-t- f-n- e-y k-v-r n- l-k-k- ----------------------------- Ott, fent egy kövér nő lakik. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. O--,-l--t --y kíváncs--n- l-k--. O--- l--- e-- k------- n- l----- O-t- l-n- e-y k-v-n-s- n- l-k-k- -------------------------------- Ott, lent egy kíváncsi nő lakik. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. A ve-d-g-in- -ed-e---m-e-----o--ak. A v--------- k----- e------ v------ A v-n-é-e-n- k-d-e- e-b-r-k v-l-a-. ----------------------------------- A vendégeink kedves emberek voltak. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. A vendé--i-k-u-v--ia- e--e-ek-v-l--k. A v--------- u------- e------ v------ A v-n-é-e-n- u-v-r-a- e-b-r-k v-l-a-. ------------------------------------- A vendégeink udvarias emberek voltak. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. A-v--dég---k-ér-ekes-------- vo-ta-. A v--------- é------ e------ v------ A v-n-é-e-n- é-d-k-s e-b-r-k v-l-a-. ------------------------------------ A vendégeink érdekes emberek voltak. 0
Aš turiu mielus vaikus. K--v-- --ere--im-v-n-ak. K----- g-------- v------ K-d-e- g-e-e-e-m v-n-a-. ------------------------ Kedves gyerekeim vannak. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. D- a-s--ms--dok-a- -----el-n-gy--e--- --n--k. D- a s------------ s-------- g------- v------ D- a s-o-s-é-o-n-k s-e-t-l-n g-e-e-e- v-n-a-. --------------------------------------------- De a szomszédoknak szemtelen gyerekei vannak. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Az--n----r---i--ó-? A- ö- g------- j--- A- ö- g-e-e-e- j-k- ------------------- Az ön gyerekei jók? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.