Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   ku Adjectives 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [heftê û neh]

Adjectives 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. L- -e- -i--f--ta-e-- -în-he--. L- s-- m-- f-------- ş-- h---- L- s-r m-n f-s-a-e-î ş-n h-y-. ------------------------------ Li ser min fîstanekî şîn heye. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. L--s-r mi--fî---nek----r-h-y-. L- s-- m-- f-------- s-- h---- L- s-r m-n f-s-a-e-î s-r h-y-. ------------------------------ Li ser min fîstanekî sor heye. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. L---er-m-n fî--an----k--k h-y-. L- s-- m-- f-------- k--- h---- L- s-r m-n f-s-a-e-î k-s- h-y-. ------------------------------- Li ser min fîstanekî kesk heye. 0
(Aš) perku juodą rankinę. E----n--ye-î--eş -----im. E- ç-------- r-- d------- E- ç-n-e-e-î r-ş d-k-r-m- ------------------------- Ez çanteyekî reş dikirim. 0
(Aš) perku rudą rankinę. E-----tey-kî----w--î--ik---m. E- ç-------- q------ d------- E- ç-n-e-e-î q-h-e-î d-k-r-m- ----------------------------- Ez çanteyekî qehweyî dikirim. 0
(Aš) perku baltą rankinę. E------eyek- s-------r-m. E- ç-------- s-- d------- E- ç-n-e-e-î s-î d-k-r-m- ------------------------- Ez çanteyekî spî dikirim. 0
Man reikia naujo automobilio. Ji min -- -----p-l--e -û-p--î-t-e. J- m-- r- t---------- n- p----- e- J- m-n r- t-r-m-ê-e-e n- p-w-s- e- ---------------------------------- Ji min re tirimpêleke nû pêwîst e. 0
Man reikia greito automobilio. Ji mi---e t---m-----e --le- pê-î-t-e. J- m-- r- t---------- b---- p----- e- J- m-n r- t-r-m-ê-e-e b-l-z p-w-s- e- ------------------------------------- Ji min re tirimpêleke bilez pêwîst e. 0
Man reikia patogaus automobilio. J- --- -e ti---p--ek- ---et p-w--- e. J- m-- r- t---------- r---- p----- e- J- m-n r- t-r-m-ê-e-e r-h-t p-w-s- e- ------------------------------------- Ji min re tirimpêleke rihet pêwîst e. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Li-jo- jin-k--pîr --din-. L- j-- j----- p-- r------ L- j-r j-n-k- p-r r-d-n-. ------------------------- Li jor jineke pîr rûdinê. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Li-jor-jin-k--qe-ew-rûdin-. L- j-- j----- q---- r------ L- j-r j-n-k- q-l-w r-d-n-. --------------------------- Li jor jineke qelew rûdinê. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. L--jê- ----k--merak-ar r-di--. L- j-- j----- m------- r------ L- j-r j-n-k- m-r-k-a- r-d-n-. ------------------------------ Li jêr jineke merakdar rûdinê. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. M-vanên m-----o-ên ---g-r- -ûn. M------ m- m------ d------ b--- M-v-n-n m- m-r-v-n d-l-e-m b-n- ------------------------------- Mêvanên me mirovên dilgerm bûn. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. M-va-ê- -----r--ê--bi -urm-t b-n. M------ m- m------ b- h----- b--- M-v-n-n m- m-r-v-n b- h-r-e- b-n- --------------------------------- Mêvanên me mirovên bi hurmet bûn. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. M-v-n-n--e-mi----n me----------. M------ m- m------ m------- b--- M-v-n-n m- m-r-v-n m-r-q-a- b-n- -------------------------------- Mêvanên me mirovên meraqdar bûn. 0
Aš turiu mielus vaikus. Zaro----mi- e-xwîn---î- -en-. Z------ m-- e x-------- h---- Z-r-k-n m-n e x-î-ş-r-n h-n-. ----------------------------- Zarokên min e xwînşîrîn hene. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Lê -a-ok-- c-n-r-- b--- in. L- z------ c------ b--- i-- L- z-r-k-n c-n-r-n b-a- i-. --------------------------- Lê zarokên cînaran bêar in. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Z----ên -e-t----- n-? Z------ w- t----- n-- Z-r-k-n w- t-b-t- n-? --------------------- Zarokên we tebitî ne? 0

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.