Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   ro Adjective 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [şaptezeci şi nouă]

Adjective 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. E- po-t o r-chie al-astr-. E- p--- o r----- a-------- E- p-r- o r-c-i- a-b-s-r-. -------------------------- Eu port o rochie albastră. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. E- ---t o-r----e -oş--. E- p--- o r----- r----- E- p-r- o r-c-i- r-ş-e- ----------------------- Eu port o rochie roşie. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Eu--or-----och----e-de. E- p--- o r----- v----- E- p-r- o r-c-i- v-r-e- ----------------------- Eu port o rochie verde. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Cu-păr-o-----t- --a--ă. C----- o p----- n------ C-m-ă- o p-ş-t- n-a-r-. ----------------------- Cumpăr o poşetă neagră. 0
(Aš) perku rudą rankinę. C-mp---o--o-e-ă m---. C----- o p----- m---- C-m-ă- o p-ş-t- m-r-. --------------------- Cumpăr o poşetă maro. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Cu--------oş--ă-a-bă. C----- o p----- a---- C-m-ă- o p-ş-t- a-b-. --------------------- Cumpăr o poşetă albă. 0
Man reikia naujo automobilio. Îm- treb-ie-- -a--n---o--. Î-- t------ o m----- n---- Î-i t-e-u-e o m-ş-n- n-u-. -------------------------- Îmi trebuie o maşină nouă. 0
Man reikia greito automobilio. Îmi-tr-bu-e - --şi-ă ---i-ă. Î-- t------ o m----- r------ Î-i t-e-u-e o m-ş-n- r-p-d-. ---------------------------- Îmi trebuie o maşină rapidă. 0
Man reikia patogaus automobilio. Îmi -re--i--o-m--i-ă -onfo--abi--. Î-- t------ o m----- c------------ Î-i t-e-u-e o m-ş-n- c-n-o-t-b-l-. ---------------------------------- Îmi trebuie o maşină confortabilă. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. A-olo s-s --c---ş-e - f----e--ătr-n-. A---- s-- l-------- o f----- b------- A-o-o s-s l-c-i-ş-e o f-m-i- b-t-â-ă- ------------------------------------- Acolo sus locuieşte o femeie bătrână. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Acol---us-locu-e-te -----eie---asă. A---- s-- l-------- o f----- g----- A-o-o s-s l-c-i-ş-e o f-m-i- g-a-ă- ----------------------------------- Acolo sus locuieşte o femeie grasă. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Ac--- jo- l------t- - f------c--ioa-ă. A---- j-- l-------- o f----- c-------- A-o-o j-s l-c-i-ş-e o f-m-i- c-r-o-s-. -------------------------------------- Acolo jos locuieşte o femeie curioasă. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. M-saf---- no---- a--f--- -ersoan--drăguţe. M-------- n----- a- f--- p------- d------- M-s-f-r-i n-ş-r- a- f-s- p-r-o-n- d-ă-u-e- ------------------------------------------ Musafirii noştri au fost persoane drăguţe. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Mu--------noşt---au-fo-t ---soa-e---l--ico-se. M-------- n----- a- f--- p------- p----------- M-s-f-r-i n-ş-r- a- f-s- p-r-o-n- p-l-t-c-a-e- ---------------------------------------------- Musafirii noştri au fost persoane politicoase. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. M-saf-r-i---şt-- a- fos- pe------ -n---e--nte. M-------- n----- a- f--- p------- i----------- M-s-f-r-i n-ş-r- a- f-s- p-r-o-n- i-t-r-s-n-e- ---------------------------------------------- Musafirii noştri au fost persoane interesante. 0
Aš turiu mielus vaikus. Eu am c--ii cum--ţi. E- a- c---- c------- E- a- c-p-i c-m-n-i- -------------------- Eu am copii cuminţi. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. D-r -e-in-i--------i ----z-i-i. D-- v------ a- c---- o--------- D-r v-c-n-i a- c-p-i o-r-z-i-i- ------------------------------- Dar vecinii au copii obraznici. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Copii- -u-n-avoastră--unt -u-inţ-? C----- d------------ s--- c------- C-p-i- d-m-e-v-a-t-ă s-n- c-m-n-i- ---------------------------------- Copiii dumneavoastră sunt cuminţi? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.