Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   sv Adjektiv 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [sjuttionio]

Adjektiv 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Ja- h-- e- b-- k------- p- m--. Jag har en blå klänning på mig. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Ja- h-- e- r-- k------- p- m--. Jag har en röd klänning på mig. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Ja- h-- e- g--- k------- p- m--. Jag har en grön klänning på mig. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Ja- k---- e- s---- v----. Jag köper en svart väska. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Ja- k---- e- b--- v----. Jag köper en brun väska. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Ja- k---- e- v-- v----. Jag köper en vit väska. 0
Man reikia naujo automobilio. Ja- b------ e- n- b--. Jag behöver en ny bil. 0
Man reikia greito automobilio. Ja- b------ e- s---- b--. Jag behöver en snabb bil. 0
Man reikia patogaus automobilio. Ja- b------ e- b----- b--. Jag behöver en bekväm bil. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Dä- u--- b-- e- g----- d--. Där uppe bor en gammal dam. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Dä- u--- b-- e- t---- d--. Där uppe bor en tjock dam. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Dä- n--- b-- e- n------ d--. Där nere bor en nyfiken dam. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Vå-- g----- v-- t------- m--------. Våra gäster var trevliga människor. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Vå-- g----- v-- a----- m--------. Våra gäster var artiga människor. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Vå-- g----- v-- i---------- m--------. Våra gäster var intressanta människor. 0
Aš turiu mielus vaikus. Ja- h-- s----- b---. Jag har snälla barn. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Me- v--- g------ h-- e---- b---. Men våra grannar har elaka barn. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Är e-- b--- v-------------? Är era barn väluppfostrade? 0

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.