Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   fi Menneisyysmuoto 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [kahdeksankymmentäyksi]

Menneisyysmuoto 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
rašyti k-r---tt-a k--------- k-r-o-t-a- ---------- kirjoittaa 0
Jis (pa)rašė laišką. H-n k-rjo-tt- k--jeen. H-- k-------- k------- H-n k-r-o-t-i k-r-e-n- ---------------------- Hän kirjoitti kirjeen. 0
O ji (už)rašė atviruką. J----- -irj-i-t---orti-. J- h-- k-------- k------ J- h-n k-r-o-t-i k-r-i-. ------------------------ Ja hän kirjoitti kortin. 0
skaityti lu-ea l---- l-k-a ----- lukea 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Hän --k---eht--. H-- l--- l------ H-n l-k- l-h-e-. ---------------- Hän luki lehteä. 0
O ji skaitė knygą. J- h-- l--i-ki-jan. J- h-- l--- k------ J- h-n l-k- k-r-a-. ------------------- Ja hän luki kirjan. 0
imti o-t-a o---- o-t-a ----- ottaa 0
Jis paėmė cigaretę. Hän --ti------an. H-- o--- t------- H-n o-t- t-p-k-n- ----------------- Hän otti tupakan. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Hän --ti-pa-a---uk----a. H-- o--- p---- s-------- H-n o-t- p-l-n s-k-a-t-. ------------------------ Hän otti palan suklaata. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. P-i-a--li ------n- mut-- -yttö -l- -----li-en. P---- o-- u------- m---- t---- o-- u---------- P-i-a o-i u-k-t-n- m-t-a t-t-ö o-i u-k-l-i-e-. ---------------------------------------------- Poika oli uskoton, mutta tyttö oli uskollinen. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. Poika-ol- lai--a---u-ta----t----- ----ra. P---- o-- l------ m---- t---- o-- a------ P-i-a o-i l-i-k-, m-t-a t-t-ö o-i a-k-r-. ----------------------------------------- Poika oli laiska, mutta tyttö oli ahkera. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. P------li--ö-h-, --tt- --t-ö --i--ik-s. P---- o-- k----- m---- t---- o-- r----- P-i-a o-i k-y-ä- m-t-a t-t-ö o-i r-k-s- --------------------------------------- Poika oli köyhä, mutta tyttö oli rikas. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. Häne-l--ei ollut-ra-a-, -a-n vel-o--. H------ e- o---- r----- v--- v------- H-n-l-ä e- o-l-t r-h-a- v-a- v-l-o-a- ------------------------------------- Hänellä ei ollut rahaa, vaan velkoja. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. H---llä ------u- on---- -aan -pä-n--a. H------ e- o---- o----- v--- e-------- H-n-l-ä e- o-l-t o-n-a- v-a- e-ä-n-e-. -------------------------------------- Hänellä ei ollut onnea, vaan epäonnea. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. Häne-l- ---ollu- mene--y-tä,----- epä--ne-. H------ e- o---- m---------- v--- e-------- H-n-l-ä e- o-l-t m-n-s-y-t-, v-a- e-ä-n-e-. ------------------------------------------- Hänellä ei ollut menestystä, vaan epäonnea. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. H-- -i--ll-- ty--yväi---- -----t-y-y-ä-ö-. H-- e- o---- t----------- v--- t---------- H-n e- o-l-t t-y-y-ä-n-n- v-a- t-y-y-ä-ö-. ------------------------------------------ Hän ei ollut tyytyväinen, vaan tyytymätön. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. H-n -i-o---- --ne-lin-----aa--o---t--. H-- e- o---- o---------- v--- o------- H-n e- o-l-t o-n-l-i-e-, v-a- o-n-t-n- -------------------------------------- Hän ei ollut onnellinen, vaan onneton. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. H-- ei o-l---s---aat---e-, va---ep-------tt-vä. H-- e- o---- s------------ v--- e-------------- H-n e- o-l-t s-m-a-t-i-e-, v-a- e-ä-i-l-y-t-v-. ----------------------------------------------- Hän ei ollut sympaattinen, vaan epämiellyttävä. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…