Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   hu Múlt 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [nyolcvanegy]

Múlt 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
rašyti írni í--- í-n- ---- írni 0
Jis (pa)rašė laišką. Ő (-ér--- e----ev-le---rt. Ő (------ e-- l------ í--- Ő (-é-f-) e-y l-v-l-t í-t- -------------------------- Ő (férfi) egy levelet írt. 0
O ji (už)rašė atviruką. És-- (--)-e-y--é---la--t --t. É- ő (--- e-- k--------- í--- É- ő (-ő- e-y k-p-s-a-o- í-t- ----------------------------- És ő (nő) egy képeslapot írt. 0
skaityti o--a--i o------ o-v-s-i ------- olvasni 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Ő--fér----eg- ---a-in--o---sot-. Ő (------ e-- m------- o-------- Ő (-é-f-) e-y m-g-z-n- o-v-s-t-. -------------------------------- Ő (férfi) egy magazint olvasott. 0
O ji skaitė knygą. És ő-------g--k--y--- --vaso--. É- ő (--- e-- k------ o-------- É- ő (-ő- e-y k-n-v-t o-v-s-t-. ------------------------------- És ő (nő) egy könyvet olvasott. 0
imti ve--i v---- v-n-i ----- venni 0
Jis paėmė cigaretę. Ő---tt -gy---gar-tt-t. Ő v--- e-- c---------- Ő v-t- e-y c-g-r-t-á-. ---------------------- Ő vett egy cigarettát. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Ő--ett--gy--a-ab -s----á-é-. Ő v--- e-- d---- c---------- Ő v-t- e-y d-r-b c-o-o-á-é-. ---------------------------- Ő vett egy darab csokoládét. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. Ő--f-rfi) -ű---n vo-t---e ő-(--) --s-g-s vol-. Ő (------ h----- v---- d- ő (--- h------ v---- Ő (-é-f-) h-t-e- v-l-, d- ő (-ő- h-s-g-s v-l-. ---------------------------------------------- Ő (férfi) hűtlen volt, de ő (nő) hűséges volt. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. Ő -f---i- -us-a-vo-t- -e-- ---) -----al--- --lt. Ő (------ l---- v---- d- ő (--- s--------- v---- Ő (-é-f-) l-s-a v-l-, d- ő (-ő- s-o-g-l-a- v-l-. ------------------------------------------------ Ő (férfi) lusta volt, de ő (nő) szorgalmas volt. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. Ő (f-r--- -z----y----t,--e ----ő) ga-dag v---. Ő (------ s------ v---- d- ő (--- g----- v---- Ő (-é-f-) s-e-é-y v-l-, d- ő (-ő- g-z-a- v-l-. ---------------------------------------------- Ő (férfi) szegény volt, de ő (nő) gazdag volt. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. N-m----ze--olt,-----m a--s--g-. N-- p---- v---- h---- a-------- N-m p-n-e v-l-, h-n-m a-ó-s-g-. ------------------------------- Nem pénze volt, hanem adóssága. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. N-m-szeren-sé-e -ol---han-- ---hj-. N-- s---------- v---- h---- p------ N-m s-e-e-c-é-e v-l-, h-n-m p-c-j-. ----------------------------------- Nem szerencséje volt, hanem pechje. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. Nem-si--re ----- h-----k--a-c-. N-- s----- v---- h---- k------- N-m s-k-r- v-l-, h-n-m k-d-r-a- ------------------------------- Nem sikere volt, hanem kudarca. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. N---v--t e-ég--ett- -a-em----gedet-en. N-- v--- e--------- h---- e----------- N-m v-l- e-é-e-e-t- h-n-m e-é-e-e-l-n- -------------------------------------- Nem volt elégedett, hanem elégedetlen. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. N-----lt---er--c---,-ha----sz----c-é---n. N-- v--- s---------- h---- s------------- N-m v-l- s-e-e-c-é-, h-n-m s-e-e-c-é-l-n- ----------------------------------------- Nem volt szerencsés, hanem szerencsétlen. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. Ne- -o-- --i---tik-----a--- -n--pa----s. N-- v--- s----------- h---- a----------- N-m v-l- s-i-p-t-k-s- h-n-m a-t-p-t-k-s- ---------------------------------------- Nem volt szimpatikus, hanem antipatikus. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…