Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   lv Pagātne 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [astoņdesmit viens]

Pagātne 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
rašyti r--stīt r------ r-k-t-t ------- rakstīt 0
Jis (pa)rašė laišką. Viņš-ra--t--a vēs-u--. V--- r------- v------- V-ņ- r-k-t-j- v-s-u-i- ---------------------- Viņš rakstīja vēstuli. 0
O ji (už)rašė atviruką. U- v-ņa r---t-j- -astkart-. U- v--- r------- p--------- U- v-ņ- r-k-t-j- p-s-k-r-i- --------------------------- Un viņa rakstīja pastkarti. 0
skaityti l-sīt l---- l-s-t ----- lasīt 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Viņš las--a ----trēt- žurn---. V--- l----- i-------- ž------- V-ņ- l-s-j- i-u-t-ē-u ž-r-ā-u- ------------------------------ Viņš lasīja ilustrētu žurnālu. 0
O ji skaitė knygą. U---i----------g---atu. U- v--- l----- g------- U- v-ņ- l-s-j- g-ā-a-u- ----------------------- Un viņa lasīja grāmatu. 0
imti ņ-mt ņ--- ņ-m- ---- ņemt 0
Jis paėmė cigaretę. Viņš-p-ņ--a---gar-ti. V--- p----- c-------- V-ņ- p-ņ-m- c-g-r-t-. --------------------- Viņš paņēma cigareti. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Viņa-pa-ēm- g-b-l-ņu --ko--de-. V--- p----- g------- š--------- V-ņ- p-ņ-m- g-b-l-ņ- š-k-l-d-s- ------------------------------- Viņa paņēma gabaliņu šokolādes. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. Vi---b--a-ne-zti-ī-s- --t v--a b--a--z-i-īga. V--- b--- n---------- b-- v--- b--- u-------- V-ņ- b-j- n-u-t-c-g-, b-t v-ņ- b-j- u-t-c-g-. --------------------------------------------- Viņš bija neuzticīgs, bet viņa bija uzticīga. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. Vi-- -i---s--nk-,-b-t -i-a-bija--a---. V--- b--- s------ b-- v--- b--- č----- V-ņ- b-j- s-i-k-, b-t v-ņ- b-j- č-k-a- -------------------------------------- Viņš bija slinks, bet viņa bija čakla. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. Vi-- ---a nab--zīg-- b---v--a--ij- --g--a. V--- b--- n--------- b-- v--- b--- b------ V-ņ- b-j- n-b-d-ī-s- b-t v-ņ- b-j- b-g-t-. ------------------------------------------ Viņš bija nabadzīgs, bet viņa bija bagāta. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. Viņa- n-b-j----uda-, b-- bija pa-ād-. V---- n----- n------ b-- b--- p------ V-ņ-m n-b-j- n-u-a-, b-t b-j- p-r-d-. ------------------------------------- Viņam nebija naudas, bet bija parādi. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. V-ņam --bi---la----, --t-b-ja-n-l----s. V---- n----- l------ b-- b--- n-------- V-ņ-m n-b-j- l-i-e-, b-t b-j- n-l-i-e-. --------------------------------------- Viņam nebija laimes, bet bija nelaimes. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. Vi---------a p-nākumu, b-t -------ve--s-e-. V---- n----- p-------- b-- b--- n---------- V-ņ-m n-b-j- p-n-k-m-, b-t b-j- n-v-i-s-e-. ------------------------------------------- Viņam nebija panākumu, bet bija neveiksmes. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. Viņš -e---a --mi-r-n-t-,-bet---j---eap-i-rināt-. V--- n----- a----------- b-- b--- n------------- V-ņ- n-b-j- a-m-e-i-ā-s- b-t b-j- n-a-m-e-i-ā-s- ------------------------------------------------ Viņš nebija apmierināts, bet bija neapmierināts. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. V--š ---i-a-l-i--g-- bet bija -e-a---gs. V--- n----- l------- b-- b--- n--------- V-ņ- n-b-j- l-i-ī-s- b-t b-j- n-l-i-ī-s- ---------------------------------------- Viņš nebija laimīgs, bet bija nelaimīgs. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. Viņ--n--ija --m-āt-sk-, --t----a --si-p-t-sks. V--- n----- s---------- b-- b--- n------------ V-ņ- n-b-j- s-m-ā-i-k-, b-t b-j- n-s-m-ā-i-k-. ---------------------------------------------- Viņš nebija simpātisks, bet bija nesimpātisks. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…