Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   sk Minulý čas 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [osemdesiatjeden]

Minulý čas 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
rašyti p-s-ť p---- p-s-ť ----- písať 0
Jis (pa)rašė laišką. P---l-li--. P---- l---- P-s-l l-s-. ----------- Písal list. 0
O ji (už)rašė atviruką. A-ona p---l-----ľa-n--u. A o-- p----- p---------- A o-a p-s-l- p-h-a-n-c-. ------------------------ A ona písala pohľadnicu. 0
skaityti čí--ť č---- č-t-ť ----- čítať 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Ćíta- -as----. Ć---- č------- Ć-t-l č-s-p-s- -------------- Ćítal časopis. 0
O ji skaitė knygą. A---a -ítala k-i-u. A o-- č----- k----- A o-a č-t-l- k-i-u- ------------------- A ona čítala knihu. 0
imti v--ať, zo-r-ť v----- z----- v-i-ť- z-b-a- ------------- vziať, zobrať 0
Jis paėmė cigaretę. Vza- si-ci----tu. V--- s- c-------- V-a- s- c-g-r-t-. ----------------- Vzal si cigaretu. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. V-ala--i ----k č----ády. V---- s- k---- č-------- V-a-a s- k-s-k č-k-l-d-. ------------------------ Vzala si kúsok čokolády. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. O--b-l--e-erný--al- ----b-la ve---. O- b-- n------- a-- o-- b--- v----- O- b-l n-v-r-ý- a-e o-a b-l- v-r-á- ----------------------------------- On bol neverný, ale ona bola verná. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. O--------ni--, --e o-a-b--a-u----v--. O- b-- l------ a-- o-- b--- u-------- O- b-l l-n-v-, a-e o-a b-l- u-i-o-n-. ------------------------------------- On bol lenivý, ale ona bola usilovná. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. On---l-c-u-obn---al---na --la bo-atá. O- b-- c-------- a-- o-- b--- b------ O- b-l c-u-o-n-, a-e o-a b-l- b-h-t-. ------------------------------------- On bol chudobný, ale ona bola bohatá. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. Ne-a--pen--ze, al- -l-y. N---- p------- a-- d---- N-m-l p-n-a-e- a-e d-h-. ------------------------ Nemal peniaze, ale dlhy. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. N--a- šť-st-----l--s----. N---- š------- a-- s----- N-m-l š-a-t-e- a-e s-o-u- ------------------------- Nemal šťastie, ale smolu. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. N--a----pe--- a-e-ne-spe--. N---- ú------ a-- n-------- N-m-l ú-p-c-, a-e n-ú-p-c-. --------------------------- Nemal úspech, ale neúspech. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. Ne--- -po--j-ý- ale--esp----n-. N---- s-------- a-- n---------- N-b-l s-o-o-n-, a-e n-s-o-o-n-. ------------------------------- Nebol spokojný, ale nespokojný. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. N-b-- š-a--n-----e-n--ť--tn-. N---- š------- a-- n--------- N-b-l š-a-t-ý- a-e n-š-a-t-ý- ----------------------------- Nebol šťastný, ale nešťastný. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. N-b-- sympa-i--ý--al---e-ympati--ý. N---- s---------- a-- n------------ N-b-l s-m-a-i-k-, a-e n-s-m-a-i-k-. ----------------------------------- Nebol sympatický, ale nesympatický. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…